-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Edmundas Adomonis 2012-02-02 14:28 grakštus loginis uždavinys
- Edmundas Adomonis 2012-02-01 12:49 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- svetys 2012-02-01 00:47 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- Edmundas Adomonis 2012-01-31 19:17 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- svetys 2012-01-31 01:06 P. M. S. Hacker apie filosofiją
Kategorijos
- akademija (14)
- filosofija (102)
- fizika (6)
- gamta (29)
- kalba (23)
- kompiuterija (14)
- logika (6)
- matematika (17)
- pasilinksminimui (14)
- pažinimas (11)
- šis-bei-tas (61)
- tinklalapis (10)
- visuomenė (23)
- žmogus (25)
Archyvai
Dažnesni raktažodžiai
Algirdas Degutis analitinė filosofija astronomija bullshit ekonomika filosofijos disertacijos filosofijos knygos filosofijos renginiai filosofijos žurnalai futbolas galai žino kas grožis gyvūnai Harry Frankfurt Internetas istorija kinas knygynai kultūra lavinimasis lietuvių kalba Lietuvos filosofija Lietuvos istorija lingvistika Linux mokslas moralė netektis planetos politika politinė filosofija postmodernizmas pramogos psichika reliatyvizmas Richard Feynman snobizmas sociologija tiesa tragikomiška uždaviniai vaikai Vladimir Arnold šou žurnalistika
Dienos archyvas: 2012-02-04
Casimir Lewy, (ne)rašymas ir metimas į šiukšliadežę
Ian Hacking kalbėdamas apie savo mokytoją Keimbridže Casimir Lewy (1919-1991) prisimena, kad šis buvo įsitikinęs, kad spausdinti galima tik tada, kai esi absoliučiai teisus, todėl jis tiek mažai spausdinęsis (nors ne tiek jau mažai išspausdino). Štai platesnė citata apie Casimir Lewy pedagoginę veiklą ir filosofinių tekstų rašymą (bei metimą į šiukšliadežę):
"But he better fitted the traditional model of the philosopher as teacher than the picture of the modern academic writing books, supervising graduate students, and attending committee meetings. But he was not a teacher in some timeless mould. He practised his art in the curious luxury of post-war Cambridge. He would meet each of his pupils for an hour a week, in order to discuss the written work that they had posted or delivered to him the night before. He had early acquired the conviction that one should publish only when one got something absolutely right, so he left very little in print. Many of his pupils have gone on to write a lot, but in hours of honesty they may still feel residual guilt at doing so. Even the most prolific of them have thrown completed book manuscripts in the dustbin as being not up to scratch."
(iš Biographical memoir, Proceedings of the British Academy 138, 171-177 )