Tarp įdomių filosofinių klausimų ne paskutinėje vietoje yra ir toks apie pačią filosofiją: kodėl tame, kas skelbiama filosofijos vardu, yra tiek daug laukinių spekuliacijų, prasimanymų, kreizizmų, pseudoproblemų, ideologinių klyksmų, asmeninių išgyvenimų, įvilktų į pseudoteorinį žargoną, ir galų gale visiškų nesąmonių.

Taip gremėzdiškai pasakiau "tai, kas skelbiama filosofijos vardu" ne veltui. Pirmas preliminarus dalykas, kurį reikia turėti omenyje, yra tai, kad pačios filosofijos ribos nėra labai aiškios ir tokiu atveju, kai kas nors netelpa į kurios nors disciplinos rėmus lengvai gali būti permesta į filosofijos lauką. (Prisimenu atvejį, kai bibliotekos kataloge kažkada mačiau sapnininko tipo knygą priskirtą filosofijai; o ir kokiai kategorijai vargšėms bibliotekininkėms priskirti tą knygą :) ). Bet tai esmingai neatsako į aukščiau iškeltą klausimą. Lengvo, greito ir trumpo atsakymo nereikia nė tikėtis.

Susiję užrašai:
filosofijos diena (ir sms)