-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Edmundas Adomonis 2012-02-02 14:28 grakštus loginis uždavinys
- Edmundas Adomonis 2012-02-01 12:49 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- svetys 2012-02-01 00:47 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- Edmundas Adomonis 2012-01-31 19:17 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- svetys 2012-01-31 01:06 P. M. S. Hacker apie filosofiją
Kategorijos
- akademija (14)
- filosofija (102)
- fizika (6)
- gamta (29)
- kalba (23)
- kompiuterija (14)
- logika (6)
- matematika (17)
- pasilinksminimui (14)
- pažinimas (11)
- šis-bei-tas (61)
- tinklalapis (10)
- visuomenė (23)
- žmogus (25)
Archyvai
Dažnesni raktažodžiai
Algirdas Degutis analitinė filosofija astronomija bullshit ekonomika filosofijos disertacijos filosofijos knygos filosofijos renginiai filosofijos žurnalai futbolas galai žino kas grožis gyvūnai Harry Frankfurt Internetas istorija kinas knygynai kultūra lavinimasis lietuvių kalba Lietuvos filosofija Lietuvos istorija lingvistika Linux mokslas moralė netektis planetos politika politinė filosofija postmodernizmas pramogos psichika reliatyvizmas Richard Feynman snobizmas sociologija tiesa tragikomiška uždaviniai vaikai Vladimir Arnold šou žurnalistika
Mėnesio archyvas: sausis 2012
kažkas panašaus į paradoksą
Klaipėdoje girdėjau dar ir vieną galvosūkį, kuris iš pažiūros panašus į rimtą paradoksą, nors apie tai kol kas nieko negaliu pasakyti. Tai galvosūkis apie netikėtą egzaminą. Perkėliau jį į forumą, taip bus patogiau - gal kam nors pavyks išnarplioti šį dalyką.
P. M. S. Hacker apie filosofiją
Britų filosofas P. M. S. Hacker (Peter Hacker) kalbėdamas apie kitus klausimus prabėgomis taip vaizdingai užsimena apie tai, ką daro filosofai ir kodėl jie ima ir nuklysta į nesąmonių sritį (tai susiję su anąkart mano iškeltu klausimu): mat vienas iš filosofijos uždavinių yra atidžiai apžiūrėti ("su didinamuoju stiklu") ribą tarp prasmingo ir beprasmio, tai "nenuostabu, kad filosofai dažnai atsiduria netinkamoje ribos pusėje".
"Since it is one of the tasks of philosophy to crawl along the boundary between sense and nonsense with a magnifying glass, it is small wonder that philosophers often find themselves on the wrong side of the boundary."
Hacker, P. M. S., 2011. The heights of the twentieth century. Analysis, 71(2), p. 214-215.
Turėsiu omenyje šį vaizdinį ir pažiūrėsiu, ar bent kartais pavyks jį pritaikyti konkrečiais atvejais.
Susiję užrašai:
įdomus filosofinis klausimas
tikimybiniai keblumai
Žinių žadančiuose portaluose žinių gali būti nelengva gauti. Matau antraštę "Ekonomistas R. Rudzkis: "Kreipimosi į Tarptautinį valiutos fondą neišvengsime"". O tekste matome: ""Duodu nemažą tikimybę, kad reikės kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą", - penktadienį sakė jis". Tarp "neišvengsime" ir "nemažos tikimybės" šiaip jau yra NEMAŽAS skirtumas.
negrakštus neloginis uždavinys :)
Jeigu žmogus išgirstų ką nors sakant sakinį "nulis prilipo", tai turbūt pagalvotų "kas per nesąmonė" (o platonistas gal visai įsiustų). Bet va vakar tam tikroje buitinėje situacijoje pasakiau tokį sakinį ir tai buvo visiškai prasmingai pasakyta (mano jauna pašnekovė nustebo, bet pažiūrėjusi suprato reikalo esmę). Rasti: kokia tai buvo situacija? :)
Aišku, tai nėra uždavinys: tik pagalvojau, kaip nesunkiai kalboje kasdieniniuose kontekstuose natūraliai gali susidaryti iš pažiūros keistos kalbinės išraiškos ir kaip sunku nežinant konteksto vertinti prasmingumą.
grakštus loginis uždavinys
Klaipėdoje galima išgirsti įdomių dalykų, tik reikia žinoti, kur ieškoti :) Taigi išgirdau ten tokį loginį uždavinį, kurį supaprastintu pavidalu pateikiu (o formuluočių yra įvairių, bet jos neesmingai skiriasi).
Saloje gyvena 100 tam tikros genties žmonių, iš kurių 2 yra mėlynos akių spalvos, o 98 - rudos akių spalvos. Ten galioja tokios (keistokos) taisyklės: yra uždrausta žinoti savo akių spalvą; aišku, jie mato kitų gentainių akių spalvą, bet niekas nepasako kitiems, kokia jų akių spalva (saloje nėra jokių veidrodžių); jei kas nors sužino savo akių spalvą, tas privalo tos dienos pabaigoje (vidurnaktį) išvykti iš salos (ir visi apie išvykimą žino). Visi gentainiai griežtai laikosi šių taisyklių, t.y. sužinoję savo akių spalvą, jie tikrai išvyksta iš salos. Be to, jie puikiai logiškai mąsto, t.y. sugeba daryti logines išvadas iš turimos informacijos. Vieną dieną į salą atvyko svetimšalis, kuris nesuprasdamas genties kultūrinių subtilybių padarė tokį neapdairų žingsnį: išvykdamas jis pasakė "ir čia sutikau mėlynos akių spalvos žmogų" ir tai girdėjo visi salos gyventojai. Kas po to atsitiko saloje?
Šiek tiek sudėtingesnis variantas būtų toks: sąlygos tos pačios, tik saloje yra 1000 gyventojų, iš kurių 100 mėlynos akių spalvos ir 900 rudos akių spalvos. Uždavinyje nėra jokių apgavysčių. Internete mačiau daug komplimentų šiam uždaviniui ir net girdėjau, kad tai uždavinys-šedevras. Pirma mintis, kuri šauna, yra tai, kad uždavinio sąlyga yra nekorektiška: svetimšalis esą jokios naujos informacijos gentainiams nepranešė. Bet šuva čia yra giliau pakastas.
Aišku, paguglinus viską galima surasti, bet įdomu nors šiek tiek pačiam pagalvoti. Atrodo, kad sprendžiant turi būti atliktas įdomus kūrybinis veiksmas.
dėl aiškumo ir tikslumo kalboje
Viename iš HOPOS draugijos informacinių laiškų (HOPOS-L mailing list) buvo paminėtas Hao Wang tvirtinimas, kad kalboje aiškumas ir tikslumas yra vienas kitam atvirkščiai proporcingi. Tai verta apgalvoti: ar taip iš tikrųjų yra ir kuo tai svarbu.
Mintis buvo išsakyta Hao Wang straipsnyje, išspausdintame 1967 metų rinkinyje "Contemporary Readings in Logical Theory" (eds. Irving M. Copi, James A. Gould), p. 29 (yra bazėje Questia, bet reikia mokėti už priėjimą). Jei kas nors turite reikalų su šiuo straipsniu, mestelkite man žinutę.
apie norą turėti savo nuomonę
Atrodytų, kad kai žmogus sako norintis turėti savo nuomonę kokiu nors klausimu, tai visai pagirtina. Bet taip yra ne visada: būna atvejų, kai už to slypi ne siekis išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų, ir ieškoti nuomonės pagrindimo, o noras turėti SAVO nuomonę, t.y. pirmiausiai rūpi ne žinojimas, o savas ego. Kitaip tariant, tai daugiau saviraiškos, susijusios su snobizmu, o ne tiesos klausimas. Beveik tragikomiška, kai tokia saviraiškai skirtos nuomonės paieška painiojama su kritiškumu (apie tariamą kritiškumą vėliau kada nors).
Filosofiniuose sluoksniuose tokie dalykai labai pastebimi.
Visa tai susiję su Harry Frankfurto mintimi apie atsiribojimą nuo savęs siekiant pažinimo.
Susiję užrašai:
Harry Frankfurtas apie tiesą
apie filosofinius patarimus
Filosofinius patarimus dalinti gana sunku: (beveik ?) niekas nesiklauso :) Visgi čia vieną kitą parašysiu - gal pravers (girdėjau, yra Jaunojo filosofo akademija, o ir kai kuriems filosofijos studentams turbūt rūpi ką nors išsiaiškinti begalės tekstų apsuptyje). Kai pats buvau filosofijos studentas, man patekusiam į keistoką vietinę filosofinę aplinką labai būtų pravertę kai kurie patarimai - būčiau bent mažiau laiko sugaišęs.
Kai bebūtų, mano tinklaraščiai liks labiau kaip asmeniniai (daugiausiai) filosofiniai užrašai, o ne pedagoginiai puslapiai.
bedarbis ir filosofija
Tapau bedarbiu: lituanistika užsiimti kol kas neketinu, nepaisant "valstybės teikiamo strateginio prioriteto" (kaip žinia) - filosofija svarbiau nei filosofijos lituanistika. Šia įdomia proga tenka štai ką paaiškinti, nes netikėtai iškilo keistų klausimų (nereiks atskirai kiekvienam aiškinti): filosofija užsiimsiu ir toliau (galimas daiktas, ir net plačiau), nebent išsiaiškinčiau, kad ši veikla yra menkos vertės, bet ir šiuo atveju liktų fundamentalus klausimas, kaip galėjo atsitikti, kad tai yra menkos vertės. Gal tik artimiausiu metu rečiau viešai rodysiuosi, išskyrus savo internetiniuose tinklalapiuose :) Nepastebėjau didelės pažintinės naudos iš ilgų viešų šnekų (dažnos konferencijos, apskriti ar kitokie stalai, seminarai ir t.t.). Ir rašyti patartina mažiau, ypač kalbant apie knygas: viena knyga per gyvenimą būtų pats tas, nors, aišku, žvelgiant pasauliniu mastu gali pasitaikyti retų išimčių (bet neturiu omenyje, kad filosofai neturi iš viso publikuoti). Apskritai per daug žodžių ir per mažai turinio.
Atrodo atėjęs laikas imtis tų filosofinių klausimų, kuriuos buvau atidėjęs neribotam laikui, net jei atsakymai būtų labai nepilni ir apytiksliai - žinia, laikas yra ribotas. Jei taip įsivaizduojame, kad yra atviri klausimai, tai gal būna ir daugiau ar mažiau privertų klausimų.
Kaži kaip darbo biržose žiūrima į filosofus...
Susiję užrašai:
dingo gimtasis institutas