2012 m. gegužė P A T K P Š S « vasaris 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 -
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Edmundas Adomonis 2012-02-02 14:28 grakštus loginis uždavinys
- Edmundas Adomonis 2012-02-01 12:49 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- svetys 2012-02-01 00:47 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- Edmundas Adomonis 2012-01-31 19:17 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- svetys 2012-01-31 01:06 P. M. S. Hacker apie filosofiją
Kategorijos
- akademija (14)
- filosofija (102)
- fizika (6)
- gamta (29)
- kalba (23)
- kompiuterija (14)
- logika (6)
- matematika (17)
- pasilinksminimui (14)
- pažinimas (11)
- šis-bei-tas (61)
- tinklalapis (10)
- visuomenė (23)
- žmogus (25)
Archyvai
Dažnesni raktažodžiai
Algirdas Degutis analitinė filosofija astronomija bullshit ekonomika filosofijos disertacijos filosofijos knygos filosofijos renginiai filosofijos žurnalai futbolas galai žino kas grožis gyvūnai Harry Frankfurt Internetas istorija kinas knygynai kultūra lavinimasis lietuvių kalba Lietuvos filosofija Lietuvos istorija lingvistika Linux mokslas moralė netektis planetos politika politinė filosofija postmodernizmas pramogos psichika reliatyvizmas Richard Feynman snobizmas sociologija tiesa tragikomiška uždaviniai vaikai Vladimir Arnold šou žurnalistika
Metų archyvas: 2012
J. L. Austin “Sense and Sensibilia”
Norintiems suprasti, kas vyko XX a. analitinėje filosofijoje, kuri susijusi su kasdieninės kalbos analize (vadinamos "kasdienės kalbos filosofija"), IR norintiems dar iš to turėti ne tik istorinės ar lingvistinės, bet ir filosofinės-pažintinės naudos pirmiausiai rekomenduočiau klasikinį J. L. Austino veikalą "Sense and Sensibilia" (pirmą kartą išleista 1962 m.). Čia galima pamatyti ir tokios analizės jėgą, ir jos galimas ribas. Yra pagrindo manyti, kad tai filosofinis šedevras (galbūt kada nors patikslinsiu šią mintį). Tiesa, knygą skaityti reikia ne vieną kartą ir labai kruopščiai, priešingu atveju neverta net pradėti.
Džiugu, kad ir (gerokai jaunesnis) Alasdair MacIntyre ant viršelio ragina į šią knygą atkreipti dėmesį tiems, kuriems daro įspūdį J. L. Austino kritikai:
"...this book is the one to put into the hands of those who have been over-impressed by Austin's critics ..."
Alasdair MacIntyre
O dar džiugina, jog ir Hilary Putnam, šiek tiek aprimęs dėl vidinio realizmo, taip pat sako, kad "Sense and Sensibilia" yra vienas iš labiausiai be pagrindo užmirštų analitinės filosofijos klasikinių darbų, kurį jis labai rekomenduojąs vis iš naujo kruopščiai skaityti:
"Indeed, Sense and Sensibilia is one of the most unjustly neglected classics of analytic philosophy, and I strongly urge all of you to read or reread it with care."
(Putnam, Hilary (1994) Sense, Nonsense, and the Senses - An Inquiry into the Powers of the Human Mind, The Journal of Philosophy, Vol. 91, No. 9, pp. 445-517, p. 470)
Prisidedu prie šio paraginimo. Malonu, kad bent šį kartą su Hilary Putnamu nuomonės sutapo; gal ir dažniau sutaps - kiek gi galima ginčytis :)
Apie šią knygą dar parašysiu.
Kategorija filosofija
Raktažodžiai: "Sense and Sensibilia", Alasdair MacIntyre, Hilary Putnam, J. L. Austin, kasdienės kalbos filosofija
Komentuoti
“Vyrams nerodysime” – diskriminacijos reikalai
Kažkokios moterys sugalvojo pastatyti Londone interaktyvią reklamą prieš diskriminaciją, kurią gali pažiūrėti tik moterys ir mergaitės (pritaisyta kamera su veido atpažinimo technologija nustato lytį 90 procentų tikslumu). Šiaip tai smulkmena - ko ten spoksoti į reklamas. Bet tai kaip tik nedidelė diskriminacijos pamokėlė. Už sumanymo slypi demagoginio pobūdžio ydinga mintis: "štai mes TAIP kovojame su diskriminacija ir esame geros, todėl mums reikia jus diskriminuoti". Tai dažnai pasitaikantis dalykas, vedantis prie tokių reiškinių kaip afirmatyvus veiksmas, feministiniai kliedesiai apie baltaodžius vyrus ir pan. Aišku, galima užsiimti žodine ekvilibristika ir pradėti kalbėti apie "gerąją (pozityviąją, nuostabiąją, reikalingąją, gražiąją) diskriminaciją". Bet nuo pervardinimo turinys nepasikeis.
O reklamos kartais tikrai geriau nematyti. Prisiminiau, kartą užėjau į žiniasklaidą (bent sakoma, kad "žiniasklaida"), o ten staiga matau surūgusią moteriškę, ant kurios parašyta "Tau rūpi tik mano kūnas. Ilgiau tai tęstis nebegali." Tai kad nerūpi man nei tavo kūnas, nei suraukta nosis. Po to žiūriu čia reklamos skyrius - kaži kas reklamuojama visgi, gal koks nors kūnas; čia tik subtilaus proto deivės gali susigaudyti. Žinoma, kad tai tęstis ilgiau nebegali - reikia mažiau lankytis žiniasklaidoje.
Susiję straipsniai:
neišsipildžiusi svajonė
Algirdo Degučio knyga mano filosofijos bibliotekoje
Atidariau eksperimentinę filosofijos biblioteką, į kurią įdėjau Algirdo Degučio knygą "Kalba, mąstymas ir tikrovė", išleistą 1984 m. rusų kalba (failo dydis - 22 megabaitai). Tai knyga apie prasmės teorijas analitinėje filosofijoje. Pastebėjau, kad jaunesni žmonės, net besidomintys kalbos filosofija, jos nežino. Knyga - nelengva, bet pati jos pradžia galėtų nesunkiai padėtų ir studentams, kuriems rūpi analitinės filosofijos idėjų užuomazgos ir raida.
Primenu, kad neseniai išleista Algirdo Degučio straipsnių rinktinė "Kalba, pažinimas ir veiksmas" ("Rinktiniai straipsniai analitinės filosofijos temomis"), apie kurios straipsnius pats autorius taip sako:
"Savo turiniu jie sukasi aplink mano monografijos „Kalba, mąstymas ir tikrovė“ (1984) tematiką – analizės gyliu jai, kaip man atrodo, nusileisdami, bet ją pranokdami jos platumu."
(Degutis, Algirdas (2007) Kalba, pažinimas ir veiksmas. Vilnius: Versus Aureus, p. 7)
Filosofijos bibliotekoje jau anksčiau buvau patalpinęs daugumą savo straipsnių. Vėliau planuoju įdėti dar keletą tekstų, aišku, jei autoriai sutiks ir nebus kitų autorinių teisių problemų, nors čia daug neaiškumų. Visais atvejais filosofijos biblioteka bus kukli.
Susiję užrašai:
Algirdo Degučio rinktinė išleista
Algirdo Degučio rinktinė juda į priekį
Kategorija filosofija
Raktažodžiai: Algirdas Degutis, analitinė filosofija, autorinės teisės, filosofijos knygos, filosofijos straipsniai, kalbos filosofija
Komentuoti
Sokratas ir Internetas
Reikia manyti, kad jei Sokratas gyventų dabar, tai ne tik turguje šnekėtų, bet ir Internete filosofinius pokalbius vestų.
idėjos iš Iano Hackingo knygos
Tinklaraštyje "Mokslo filosofija ir mokslo istorija" parašysiu kai kurias idėjas iš kanadiečių filosofo Iano Hackingo mokslo filosofijos vadovėlio "Representing and Intervening: Introductory Topics in the Philosophy of Natural Science" (1983 m.). Jeigu kam įdomu, užeikite ir ten.
Casimir Lewy, (ne)rašymas ir metimas į šiukšliadežę
Ian Hacking kalbėdamas apie savo mokytoją Keimbridže Casimir Lewy (1919-1991) prisimena, kad šis buvo įsitikinęs, kad spausdinti galima tik tada, kai esi absoliučiai teisus, todėl jis tiek mažai spausdinęsis (nors ne tiek jau mažai išspausdino). Štai platesnė citata apie Casimir Lewy pedagoginę veiklą ir filosofinių tekstų rašymą (bei metimą į šiukšliadežę):
"But he better fitted the traditional model of the philosopher as teacher than the picture of the modern academic writing books, supervising graduate students, and attending committee meetings. But he was not a teacher in some timeless mould. He practised his art in the curious luxury of post-war Cambridge. He would meet each of his pupils for an hour a week, in order to discuss the written work that they had posted or delivered to him the night before. He had early acquired the conviction that one should publish only when one got something absolutely right, so he left very little in print. Many of his pupils have gone on to write a lot, but in hours of honesty they may still feel residual guilt at doing so. Even the most prolific of them have thrown completed book manuscripts in the dustbin as being not up to scratch."
(iš Biographical memoir, Proceedings of the British Academy 138, 171-177 )
Mokslo vizualizacijos konkursas
Įdomu ir dažnai gražu pažiūrėti į mokslo vaizdines priemones. Štai net vyksta kasmetiniai tarptautiniai mokslo ir inžinierijos vizualizacijos konkursai. Organizatorių tinklalapiuose galima apžiūrėti laimėtojus 5 kategorijose: štai žurnale "Science" ar Nacionaliniame mokslo fonde, o čia ir kitų metų laimėtojai. Ten ir augančio agurko plaukeliai, ir LABAI ploni titano junginio sluoksniai ir kt.
humoro jausmo lavinimas
Kažkada pradėjau galvoti ir rašyti apie tai, kaip svarbu anksti vaikus mokyti juokauti, t.y. lavinti jų humoro jausmą. Gavau pastabą, kad kalbėti apie būtent lavinimą humoro reikaluose yra nelabai korektiška. Kodėl gi ne? Ne, aš neturėjau omenyje kokių nors specialių pamokų, taisyklių ar pratimų. Tiesiog nuo pačių mažiausių dienų reikia kiek įmanoma subtiliau pajuokauti (arkliškas žvengimas ar kikenimas à la žąsis su tuo nesusiję). Jau besimokant kalbėti visai neblogai kuo greičiau praktiškai išmokti žodžius "juokauti" ir jo kontrastą "rimtai kalbėti" ir pan. Pagalbinės priemonės: vėliau galbūt padeda ir tokios pramanytos istorijos kaip apie Petsoną su Findusu ar aviuką Šoną (šį filmuką ir suaugęs gali pakankamai ramiai pažiūrėti), o vyresniems reikėtų subtilesnių tekstų (reikia paieškoti).
Liaudies pasakos netinka (tame tarpe ir lietuvių liaudies).
Susiję užrašai:
daug išmokti
Martin Gardner – žurnalistas
Martin Gardner (1914-2010), kaip žinia, buvo žymus mokslo populiarintojas, ypač pagarsėjęs rekreacinės matematikos skiltimi "Mathematical Games" žurnale "Scientific American" (1956-1981) ir kova su pseudomokslu. Pastebėjau, kad jis save apibūdina griežtai kaip žurnalistą:
"I’m strictly a journalist. I just write about what other people are doing in the field."
(iš interviu su Don Albers)
Tebūnie mokslo žurnalistas, bet KOKS žurnalistas.
dėl Wikipedijos pastabos apie Ianą Hackingą
Wikipedijos tekste apie Ianą Hackingą parašyta, kad jis save apibūdina kaip "Keimbridžo analitinį filosofą" (rašoma taip: "he himself still identifies as a Cambridge analytic philosopher"). Jeigu tai tikslu, smalsu būtų sužinoti, kur jis tai minėjo, ir plačiau paskaityti. Tai galbūt galėjo būti kokiame nors interviu ar panašiai. Jeigu žinote, informuokite, o ir šiaip siųskite man visus Iano Hackingo interviu :)
kažkas panašaus į paradoksą
Klaipėdoje girdėjau dar ir vieną galvosūkį, kuris iš pažiūros panašus į rimtą paradoksą, nors apie tai kol kas nieko negaliu pasakyti. Tai galvosūkis apie netikėtą egzaminą. Perkėliau jį į forumą, taip bus patogiau - gal kam nors pavyks išnarplioti šį dalyką.
P. M. S. Hacker apie filosofiją
Britų filosofas P. M. S. Hacker (Peter Hacker) kalbėdamas apie kitus klausimus prabėgomis taip vaizdingai užsimena apie tai, ką daro filosofai ir kodėl jie ima ir nuklysta į nesąmonių sritį (tai susiję su anąkart mano iškeltu klausimu): mat vienas iš filosofijos uždavinių yra atidžiai apžiūrėti ("su didinamuoju stiklu") ribą tarp prasmingo ir beprasmio, tai "nenuostabu, kad filosofai dažnai atsiduria netinkamoje ribos pusėje".
"Since it is one of the tasks of philosophy to crawl along the boundary between sense and nonsense with a magnifying glass, it is small wonder that philosophers often find themselves on the wrong side of the boundary."
Hacker, P. M. S., 2011. The heights of the twentieth century. Analysis, 71(2), p. 214-215.
Turėsiu omenyje šį vaizdinį ir pažiūrėsiu, ar bent kartais pavyks jį pritaikyti konkrečiais atvejais.
Susiję užrašai:
įdomus filosofinis klausimas
tikimybiniai keblumai
Žinių žadančiuose portaluose žinių gali būti nelengva gauti. Matau antraštę "Ekonomistas R. Rudzkis: "Kreipimosi į Tarptautinį valiutos fondą neišvengsime"". O tekste matome: ""Duodu nemažą tikimybę, kad reikės kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą", - penktadienį sakė jis". Tarp "neišvengsime" ir "nemažos tikimybės" šiaip jau yra NEMAŽAS skirtumas.