dėl pasaulio ir faktų

2011-09-28 parašė

Jei kas nors teigia, kad pasaulis yra faktų visuma (o ne, pavyzdžiui, daiktų visuma), tai pirmiausiai reikėtų pradėti nuo pasitikslinimo, kas turėta omenyje sakant žodį "pasaulis". Kitaip visa ši pretenzija gerokai pakibusi ore: maža ką galima pranešti ir mįslingai šypsotis, pvz., gal kad pasaulis yra dalykų visuma. Jeigu būtų bandoma paaiškinti "pasaulį" kaip tai, kas yra (nespecifikuojant), tai vargiai pasislinkome į priekį. Ir visai ne dėl to, kad problemų kelia žodis "yra" - veikiau priešingai, nes visai gerai su juo mokame elgtis. Yra įvairių dalykų su savybėmis ir turinčių santykių vienis su kitais: raudonų pomidorų, kvadratinių stalų, žemėtų bulvių, upių (vienos trumpesnės, kitos ilgesnės), yra šešėliai, garsai, karai (jie tai vyksta, tai baigiasi), t.t. Daug ko yra. So what?

Kategorija filosofija | Raktažodžiai: | Ilgalaikė nuoroda |

2 komentarai įraše dėl pasaulio ir faktų

  1. svetys sako:
    22:37 2011-09-28

    Turbūt tas pats būtų, jei kas nors pasakytų atvirkščiai (pvz., kad pasaulis yra ne faktų, o daiktų visuma). Koks nors Petras Šiaudytis turbūt pasakytų, kad tokie žodžiai kaip „daiktas“ ar „dalykas“, o gal ir net „pasaulis“ yra pakankamai neapibrėžti, kad, norint ką nors apibrėžčiau jais pasakyti, būtinai reikia patikslinimo. O kur dar „paslėptos“ reikšmės, - jei neklystu, daugumoje bent jau Vakarų Europos kalbų „pasaulis“ su Saule nieko bendro neturi. Kita vertus, šitie žodžiai būtent dėl to yra ir labai naudingi, nes yra daug kur galima juos panaudoti.

    Beje, ar „savybė“ pati savaime yra „dalykas“ ar ne? :)

  2. Edmundas Adomonis sako:
    17:53 2011-10-02

    Tai reikalo esmė ir yra tai, kad tas, kas formuluoja metafizines supertezes apie tikrovę, ir turi paaiškinti savo superterminus - kad jie taptų "pakankamai" apibrėžti. Nepažįstu Petro Šiaudyčio, bet jei jis norės suformuoluoti supertezę, tai turės atlikti konceptualinį darbą. Jeigu nenorės, tai viskas tvarkoje: kasdieniniuose kontekstuose šie žodžiai turi pakankamai apibrėžtų prasmių, nekeliančių jokių problemų. Problemos kyla tik, kai pereinama prie visaapimančių supertezių.

    Tokiais atvejais dažniausiai aišku, kad bandoma kalbėti apie pasaulį kaip apie bendriausia prasme tikrovę (kas yra), pvz. pirmas D.M Armstrongo sakinys: "pasaulis, viskas, kas yra":

    "The hypothesis of this work is that the world, all that there is, is a world of states of affairs."
    (Armstrong, D.M., 1997. A world of states of affairs, Cambridge University Press, p. 1).
    http://books.google.com/books?id=W4OTMdYro-4C&printsec=frontcover#v=onepage&q&f=false

    O tai, kas paslėpta ar etimologiška, su čia kalbamais dalykais neturi nieko bendro.

    Beje, analitinėje metafizikoje su tikslumu pusė bėdos, tik kad į laukines spekuliacijas patraukia :) , žr. kitą įrašą, kuris dar neegzistuoja, bet atsiras :) [žr. čia]. Kurioje vietoje pasukama į lankas, bendresne prasme dar neišsiaiškinau. Matyt, atskirais atvejais skirtingai gali būti.

    Aišku, čia turiu omenyje filosofiją, kurioje norima formuluoti tvirtinimus (pažintine prasme). Apie pergyvenimų filosofiją iš kontinentinio repertuaro (o gal tariamą filosofiją (?)) nekalbu - tai atskira šneka, tame tarpe ir Arvydo Šliogerio pergyvenimai. Jei bus ūpas, kada nors parašysiu.

Komentavimas