Vienas iš gerų būdų analizuoti filosofus yra pažiūrėti, kaip jų tekstai atitinka tuose pačiuose tekstuose skelbiamą požiūrį (ar tvirtinantis, kad viskas reliatyvu ir nieko objektyviai teisingo negalima pasakyti, nebando kažko nereliatyvaus pasakyti; ar moralizavimo nekentėjas nebando moralizuoti; ar nepasitikintis metapasakojimais pats nebando kurti metapasakojimo; ar užsidarymo paradigmoje skelbėjas pats nekalba taip lyg būtų už visų paradigmų ribų; ar kovotojas su stereotipais čia pat neformuoja naujo stereotipo ir t.t.). Taip galima patikrinti jų požiūrio rišlumą (t.y.  nuoseklumą, darnumą, neprieštaringumą). O tuos filosofus (?), kurie sako, kad jiems nerūpi joks rišlumas, galima ramiai apeiti kaip šungrybius.