Metų archyvas: 2011

netektys, šou ir tyla

2011-10-19 parašė

Beje, rašydamas apie Dennis Ritchie atkreipiau dėmesį, kad žiniasklaidoje (ar kaip ją pavadinti) ir kitur didelio dėmesio šiai netekčiai nepastebėjau. Pagalvojau, kad, jei, tarkime, kokia nors Lady Gaga sumanytų užversti kojas, tai tuoj kiltų visuotinė isterija, aktyvistai pristatytų gedulingų palapinių miestelių ir pan. Nors iš kitos pusės, gal ir nieko tokio: rimti ir išmintingi dalykai randasi tyloje.

Susiję užrašai:
Dennis Ritchie (1941-2011)

Kategorija šis-bei-tas | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

Dennis Ritchie (1941-2011)

2011-10-18 parašė

Pavėluotai išgirdau, kad mirė Dennis Ritchie - vienas iš svarių kompiuterių mokslo atstovų: jis buvo C programavimo kalbos, vienos iš įtakingiausių programavimo kalbų, kūrėjas, o taip pat vienas iš pagrindinių UNIX operacinės sistemos kūrėjų. Net ir neprogramuotojai žino klasikinę knygą "The C Programming Language", kurią Dennis Ritchie parašė kartu su Brian Kernighan (knyga dažnai vadinama tiesiog K&R). 1983 m. jam kartu su Kenneth Thompson buvo suteiktas Turingo prizas.

Bjarne Stroustrup štai taip apibūdino Ritchie pasiekimus: "Jie pasakė, kad to neįmanoma padaryti, bet jis tai padarė". Štai čia šioks toks paaiškinimas (pateikiu tik mažą ištrauką):

"So this young upstart whippersnapper comes along and decides to try to specify a language that will let people write programs that are: (a) high-level, with structures and functions; (b) portable to just about any kind of hardware; and (c) efficient on that hardware so that they’re competitive with handcrafted nonportable custom assembler code on that hardware. A high-level, portable, efficient systems programming language.

How silly. Everyone knew it couldn’t be done."

iš Sutter’s Mill

Dar ten pateiktas 2000 m. interviu, kur dalyvauja Dennis Ritchie, Bjarne Stroustrup ir James Gosling, o štai dar pora atminimo tekstų - iš "New York Times" ir ZDNet.

Atsisveikinimui (iš Conor McBride Twitter):
!(dennis_ritchie[today++]) RIP

Kategorija kompiuterija | Raktažodžiai: , | Komentuoti

2011 m. Nobelio chemijos premija

2011-10-05 parašė

Nespėjome pakontempliuoti apie greitėjantį Visatos plėtimąsi, o jau reikia laukti 2011 metų Nobelio chemijos premijos paskelbimo.

Taigi 2011 metų Nobelio chemijos premijos laureatas - Daniel Shechtman (Technion - Israel Institute of Technology, Haifa, Israel). Premija paskirta "už kvazikristalų atradimą". Daugiau informacijos Nobelio premijos tinklalapyje.

Pasirodo, kvazikristaluose reguliarios struktūros niekada nesikartoja - tai reguliarumas be pasikartojimo (net kristalo apibrėžimą teko keisti):

"Previously, chemists interpreted regularity in crystals as a periodic and repeating pattern. However, the Fibonacci sequence is also regular, even though it never repeats itself, because it follows a mathematical rule. The interatomic distances in a quasicrystal correlate with the Fibonacci sequence; atoms are patterned in an orderly manner, and chemists can predict what a quasicrystal looks like on the inside. However, this regularity is not the same as when a crystal is periodic.

In 1992, this realization led the International Union of Crystallography to alter its definition of what a crystal is. Previously a crystal had been defined as “a substance in which the constituent atoms, molecules, or ions are packed in a regularly ordered, repeating three-dimensional pattern”. The new definition became “any solid having an essentially discrete diffraction diagram”. This definition is broader and allows for possible future discoveries of other kinds of crystals."

iš http://www.nobelprize.org/

Dabar pirmyn visi skaityti apie kvazikristalus :)

Susiję užrašai:
2011 m. Nobelio fizikos premija

Kategorija gamta | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

2011 m. Nobelio fizikos premija

2011-10-04 parašė

Kai vaikas serga ir ilgai sėdėdamas namuose nebeturi ką veikti, galima pasilinksminti stebint, kiek laiko liko iki 2011 metų Nobelio fizikos premijos paskelbimo ir, aišku, stebint pačią spaudos konferenciją. Šią akimirką iki įvykio liko 19 minučių ir 15 sekundžių. Tad su dukra šitai ir žiūrėsime (vėliau tekstą papildysiu, o video, aišku, perkelsiu į kitą įrašą apie Nobelio premiją).

Taigi 2011 metų Nobelio fizikos premijos laureatai: pusė premijos - Saul Perlmutter (The Supernova Cosmology Project, Lawrence Berkeley National Laboratory and University of California, Berkeley, CA, USA); kita pusė premijos kartu - Brian P. Schmidt (The High-z Supernova Search Team, Australian National University, Weston Creek, Australia) ir Adam G. Riess (The High-z Supernova Search Team, Johns Hopkins University and Space Telescope Science Institute, Baltimore, MD, USA). Premija paskirta "už greitėjančio Visatos plėtimosi atradimą stebint tolimas supernovas". Daugiau informacijos Nobelio premijos tinklalapyje.

Kategorija fizika | Raktažodžiai: , | Komentuoti

dėl pasaulio ir faktų

2011-09-28 parašė

Jei kas nors teigia, kad pasaulis yra faktų visuma (o ne, pavyzdžiui, daiktų visuma), tai pirmiausiai reikėtų pradėti nuo pasitikslinimo, kas turėta omenyje sakant žodį "pasaulis". Kitaip visa ši pretenzija gerokai pakibusi ore: maža ką galima pranešti ir mįslingai šypsotis, pvz., gal kad pasaulis yra dalykų visuma. Jeigu būtų bandoma paaiškinti "pasaulį" kaip tai, kas yra (nespecifikuojant), tai vargiai pasislinkome į priekį. Ir visai ne dėl to, kad problemų kelia žodis "yra" - veikiau priešingai, nes visai gerai su juo mokame elgtis. Yra įvairių dalykų su savybėmis ir turinčių santykių vienis su kitais: raudonų pomidorų, kvadratinių stalų, žemėtų bulvių, upių (vienos trumpesnės, kitos ilgesnės), yra šešėliai, garsai, karai (jie tai vyksta, tai baigiasi), t.t. Daug ko yra. So what?

Kategorija filosofija | Raktažodžiai: | 2 komentarai

knyga apie skaičius

2011-09-25 parašė

Internete pastebėjau Barry Mazuro knygą "Imagining Numbers (particularly the square root of minus fifteen)". Sprendžiant iš aprašymo, gali būti įdomu: gal paskatintų abstrakčią vaizduotę (pvz., kompleksinių skaičių reikaluose). Jei kas nors ras knygą ir perskaitys, gali pasidalinti įspūdžiais.

Susiję užrašai:
"kompleksiniai skaičiai ir vaikai"

Kategorija matematika | Raktažodžiai: , | Komentuoti

naujas logikos vadovėlis lietuviškai

2011-09-25 parašė

Vilniaus universiteto leidykla išleido Virginijos Klenk vadovėlio "Kas yra simbolinė logika" lietuviškas vertimą. Knyga bus naudinga studijuojantiems logikos įvado kursą Lietuvoje, o tokių studentų, kaip žinia, yra daug. Pravers ji ir dėstytojams, be abejo. Tai maždaug standartinio tipo įvadas į simbolinę logiką, nereikalaujantis iš skaitytojo turėti ankstesnių logikos žinių. Knyga apima teiginių logiką, vienviečių ir daugiaviečių predikatų logiką, taip pat ir daugiaviečių predikatų logiką su tapatybe. Didelis privalumas - gausu pratimų. Vadovėlyje nėra kai kurių dalykų, kurie neretai įtraukiami į logikos kursus: neformalios logikos klaidos, terminų prasmė ir apibrėžimai, indukciniai samprotavimai ir kt. Knyga skirta tik deduktyviai logikai.

Kaip skelbiama, knygą galima įsigyti Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto filosofijos katedroje (311 kab.)

Kategorija logika | Raktažodžiai: | Komentuoti

disertacijos šiomis dienomis

2011-06-29 parašė

Kaip matome iš LMT tinklalapio, šiomis dienomis bus ginama nemažai disertacijų iš įvairių sričių. Tinklaraštyje "Mokslo filosofija ir mokslo istorija" jau minėjau Adolfo Mackonio disertaciją iš mokslo filosofijos. O liepos 1 d. 13 val. Lietuvių kalbos instituto salėje Kristina Lenartaitė gins disertaciją iš lingvistikos tema "Argumentų raiškos alternavimas lietuvių kalboje".

Ten ir kitų disertacijų esama - kiekvienas turėtų rasti pagal savo interesus.

Kategorija akademija | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

autentiškas troškimas

2011-05-23 parašė

Štai vaizdas pavadinimu "Autentiškas troškimas", paantraštė "Katė, vardu Pika, autentiškai nesiblaškydama trokšta žuvies, kuri verda puode, į kurį įtemptai žiūri" (spustelėjus ant nuotraukos galima pamatyti didesnio formato nuotrauką).

Tarp kitko, nelabai ji, matyt, ketina reflektuoti ties savo troškimais: girdėjau, kad gyvūnai neturi antros eilės troškimų (Harry Frankfurto prasme).

Kategorija gamta | Raktažodžiai: , | Komentuoti

Harry Frankfurt ir lygybės idėja

2011-05-02 parašė

"Filosofijos žodyne" ("Dictionary of Philosophy", red. Thomas Mautner) savo filosofiniame autoportrete Harry Frankfurtas vienu sakiniu pristato tai, ką yra rašęs apie lygybę: jis atmeta lygybę kaip moralinį idealą, nes tai reikalautų derinti savo siekius pagal tai, ką turi kiti, o ne pagal tai,  kokie mūsų pačių poreikiai ir interesai (p. 230-231). T.y. moraliniu požiūriu svarbu, kad visi turėtų pakankamai, o ne kad turėtų tiek pat. Aiškiai čia kalbama apie ekonominę lygybę.

Hmmm, įdomu, bet dabar svarbiausia galvoti apie tai, kaip galima formuoti moralinį idealą.

Kategorija filosofija | Raktažodžiai: , , , | Komentuoti

Aristotelis ir vaikai

2011-05-02 parašė

Ką tik su dukra pirmą kartą pakalbėjome apie Aristotelį. Pagalvojau, kad užuot vėlus miglotus dalykus, trumpai ikimokyklinį vaiką supažindinti su Aristoteliu reiktų taip: senovės graikų filosofas Aristotelis buvo tiesiog smalsus žmogus, besidomintis įvairiais pasaulio dalykais (aspektais), o tuometinį filosofą galima įsivaizduoti tiesiog kaip mokslininką (apie niuansus vėliau išsiaiškins).

Kategorija filosofija | Raktažodžiai: , | Komentuoti

klausimas dėl skirtingų teorinių požiūrių lingvistikoje

2011-04-25 parašė

Rolando Mikulsko straipsnyje atkreipiau dėmesį į šiuos teiginius:

"Generatyvizmas kalbos moksle iki šiol tebėra įtakinga teorinė srovė, nors ir patyrė ne vieną esminę modifikaciją. O keistis šią vyraujančią paradigmą, prigimtinį savo formalizmą papildyti semantikos sąvokomis, vertė vis naujos teorinės kalbos mokslo kryptys − funkcinė, kognityvinė, konstrukcijų ir kitos semantinės pakraipos gramatikos, kurios, be kita ko, savo tyrimus papildė empiriniais kalbų tipologijos faktais ir naujai atsiradusios tekstynų lingvistikos metodais. Tačiau visos šios teorinės kalbos mokslo kryptys, kad ir besiremiančios skirtingais teoriniais konstruktais, iš esmės sprendžia tas pačias, su kalbos struktūrų gramatiškumu susijusias, problemas ir tarpusavyje puikiai susišneka."

Nespecialisto žvilgsniu iš šono į lingvistiką žiūrint, skirtingi teoriniai požiūriai lingvistikoje lyg ir nelabai susišneka ir net nešvelniai pasibara :), nors gal tai tik paviršutiniškas požiūris? Labai apsidžiaugčiau, jei lingvistikos žinovai tai plačiau pakomentuotų ar nurodytų, kur paskaityti.

Pažintiniu požiūriu sveikintina, kai yra galimybė tyrinėti kokį nors reiškinį įvairiais būdais ir įvairiais aspektais, bet tai su sąlyga, kad skirtingi požiūriai neprieštarauja vienas kitam.

Kategorija kalba | Raktažodžiai: | Komentuoti

lingvistika Lietuvoje?

2011-04-25 parašė

Vis įdomu, kaip sekasi įvairiems mokslams Lietuvoje. Lietuva maža šalis ir negali tikėtis gausybės visų sričių mokslininkų. Reikia džiaugtis, kad ką nors turime. Štai, pavyzdžiui, lingvistikos reikalai: anksčiau buvau kalbėjęs su lingvistika susijusiais žmonėmis ir jie džiaugėsi, kad Lietuvoje pradėjo darbą tokio lygio lingvistas kaip Axelis Holvoetas. Vėliau nustebau išgirdęs, kad jis jau nebedirba Lietuvių kalbos institute. Nežinau apie šią istoriją, bet gavau tokią nuorodą - tekstas iš "Lietuvos žinių". O ką tik buvau informuotas apie susijusį Rolando Mikulsko straipsnį.

Kas čia dabar vyksta?

Kategorija akademija | Raktažodžiai: | 5 komentarai

dėl kiaušinių

2011-04-25 parašė

Atsiprašau, bet negalėjau nesusijuokti skaitydamas apie "kažkokią keistą kiaušinyje užšifruotą archajinę atmintį":

"Pradėjau skutinėti maždaug prieš 40 metų, kai įsigijau gerus plieninius rėžtukus. Šiaip visai nesinaudoju kokiais nors tradiciniais marginimo raštais. Keista, bet pats kiaušinis tarsi diktuoja vis kitokius motyvus. Niekada man nepavyksta pakartoti kokį nors savo pavykusį margutį. Esu įsitikinęs, jog kiekvienas kiaušinis yra nepakartojamas gamtos kūrinys.

Skutinėjimo technika nuo vaškavimo skiriasi tuo, kad visi piešiniai neišvengiamai yra geometriniai: apskritimai, rozetės, kvadratai, įvairios linijos, jų susikirtimai ir panašiai. Nors ir nesistengiu ko nors pavaizduoti, tačiau pats nustembu, kad nejučiomis atkuriu senuosius mitinius bei maginius ženklus: ugnies, žemės, dangaus šviesulių, žalčio ir kitus simbolinius vaizdinius. Veikia kažkokia keista kiaušinyje užšifruota archajinė atmintis. Tuos simbolius atrandu net senojo Egipto ornamentikoje. Štai tas skutinėjimas tada man tampa filosofija. Kažkur jau esu rašęs, kad toks veikimas, kartais labiau nei raštas, knyga, gali būti filosofavimas apie tai visai negalvojant."

Marcelijus Martinaitis iš alfa.lt

Kiaušinis - tai gražus gamtos kūrinys, bet ir morka ne ką prastesnė (bulvė taip pat). Kiaušinio skutinėjimas irgi nuostabu, bet kam čia brukti filosofiją.

Žiūriu, "filosofavimas negalvojant" Lietuvoje visgi gana populiarus :)

Apskritai paprastų daiktų mistifikavimas yra įdomus reiškinys.

Kategorija pasilinksminimui | Raktažodžiai: | Komentuoti

dėl Philipo Kitcherio straipsnio “Philosophy Inside Out”

2011-04-12 parašė

Su metafilosofiniais klausimais taip jau būna - tekstus perskaitai per valandą, o paskiau visą likusį gyvenimą galvoji, kaip čia viskas yra.

Didelės naudos iš aną kartą minėto Philipo Kitcherio straipsnio "Philosophy Inside Out" kol kas neišpešiau, bet visgi įdomu, kur link autorius juda. Straipsnis - programinis su emociniu užtaisu. Kaip jis pripažįsta, svarbiausia yra bendra filosofijos atnaujinimo idėja, o ne jo pateiktos detalės, kurios "tikriausiai yra apytikrės, pernelyg supaprastintos ir klaidingos" (p. 258). Kitcherio filosofijos atnaujinimas - tai dėmesio perkėlimas nuo abstrakčių klausimų prie žmonėms rūpimų klausimų: pastangos pateikti integruotą pasaulio vaizdą, kuris padėtų besiformuojančiam individui ieškoti prasmingų galimybių ir kurti save socialiniame pasaulyje (p. 259); taip pat atsakymas į klausimą, kaip pažinimas geriausiai turi būti adaptuotas žmonių poreikiams (p. 256) ir t.t. Visa tai daroma amerikiečių filosofo Johno Dewey dvasia (pasak Kitcherio, John Dewey yra svarbiausias dvidešimto amžiaus filosofas). Pasitelktas toks "provokacinis filosofijos apibūdinimas" iš Dewey - filosofija kaip "bendroji švietimo teorija", kur švietimas suprantamas kaip fundamentalių intelektualinių ir emocinių dispozicijų formavimas:

"The approach I shall elaborate renews Dewey’s concerns with respect to our own times. To add to the madness of my estimate of Dewey’s significance, let me start with his provocative characterization of philosophy: "If we are willing to conceive education as the process of forming fundamental dispositions, intellectual and emotional, toward nature and fellow men, philosophy may even be defined as the general theory of education" "(Dewey 1997, 328).

(Kitcher, Philip (2011) Philosophy Inside Out. Metaphilosophy, Vol. 42, No. 3, p. 249; cit. Dewey, John (1997) Democracy and Education. New York: Free Press, p. 328)

Šitai gali skambėti patraukliai, bet štai pirmas esminis klausimas, kurį reikia iškelti Kitcheriui - ant kokio pagrindo pastatysi savo filosofinį-edukacinį projektą. Jeigu dabar esamų pagrindinių filosofijos disciplinų "abstraktūs" klausimai paskendę nesutarimuose ir/ar visai nutolę nuo aktualių žmogiškųjų reikalų, tai kur rasi teorinę atramą? O be tokios atramos, kaip pavyks išvengti dar beviltiškesnių vertybinių ginčų ir ideologinių projektų? Jau nekalbu apie postmodernistines pretenzijas ar praėjusio amžiaus totaliai kruvinus globalius socialinius pertvarkymus, kurie bandė remtis filosofinėmis ar kvazifilosofinėmis idėjomis. Taikomoji filosofija gali funkcionuoti, tik jeigu yra ką svaraus ir argumentuoto taikyti. Priešingu atveju yra pavojus pavirsti į dar vieną mistifikuotą sektantišką aktyvizmą.

Kaip kitame įraše minėjau, geras būdas analizuoti filosofus - pažiūrėti, kaip jų tekstai atitinka tuose pačiuose tekstuose skelbiamus pamokymus. Štai Kitcheris su pritarimu kalba apie filosofinį Nancy Cartwright pasaulio vaizdą – apie margą (dappled) neunifikuotą pasaulį (p. 255). Kaip be fundamentalios filosofinės analizės galėtume aiškintis už ir prieš? Kaip Kitcheris be "core" filosofijos įnašo gali tvirtinti, kad nėra nei grandiozinės gamtos teorijos, nei visaapimančio mokslinio metodo? Ir ar visa jo metafilosofinio plano motyvacija nėra tampriai susijęs su teorinėmis filosofijos disciplinomis? Kitaip tariant, minties rišlumas lyg ir vestų Kitcherį atgal prie bazinių filosofijos disciplinų. Nieko čia neketinu tvirtinti dėl jų galimybių: galbūt bazinės filosofijos disciplinos nieko tvirto negali pateikti, bet tada ir taikomoji filosofija tuo labiau nieko tvirto nepateiks (nebent tokius beverčius patarimų rinkinius kaip "kaip per 20 minučių tapti laimingam ir įsikrėsti išminties žvelgiant Būties link" ar "kaip per pusmetį iš esmės pertvarkyti žmoniją").

Kai Kitcheris lygina iš vienos pusės filosofiją, o iš kitos pusės gamtos mokslą ir matematiką, tai matosi, kad ne abstraktumas ar nutolimas nuo žmogiškųjų reikalų yra problema, o tai, kad yra keblumų dėl būdo pasiekti patikimus rezultatus, kurie nebevestų į beviltiškus ginčus.

Literatūros sąraše matau, kad Philipas Kitcheris netrukus planuoja išleisti knygą "Etinis projektas".  Jo projektas jau pažengęs, taip galime suprasti.

Dėl Philipo Kitcherio požiūrio jau buvo kilę šiokių tokių neaiškumų, kai "mokslo karams" įsisiautėjus jis parašė "A Plea for Science Studies", kur bandė užimti miglotą tarpinę poziciją (straipsnis perspausdintas rinkinyje: Koertge, Noretta (ed.) A House Built on Sand: Exposing Postmodernist Myths About Science. Oxford University Press, 2000).

O pragmatizmas toliau plinta filosofinėje Amerikoje, bent jau pavadinimas, o koks yra idėjinis turinys, tai jau kitas klausimas (žr. kitą mano tinklaraštį).

Jeigu kas nors Kitcherio straipsnį perskaitys ir norės pašnekėti, galima bus pabandyti virtualiai arba prie Vilnelės filosofinėje vietoje. Iš Kitcherio projekto daug nesitikiu, bet įdomu būtų, kokias filosofines asociacijas kelia toks straipsnis.

Galvoju, kad šį straipsnį galima būtų duoti kaip užduotį tiems, kurie jau turi daug patyrimo su įvairiomis filosofinėmis temomis (gal magistrantams arba doktorantams, bet neturiu omenyje postmodernių studentų): tegu ieško filosofinių sąsajų, prielaidų, pagrindų ir perspektyvų.

O dėl filosofijos padėties daug ką liūdno galima būtų pasakyti: pvz., kodėl nepakalbėjus apie idėjų kokybės klausimą ar dar svarbesnį galimybės įvertinti kokybę klausimą: nerišliausi tekstai ir keisčiausios idėjos randa atgarsį (sukonstruotas pasaulis, realūs galimi pasauliai, neegzistuojantys objektai, feministinis mokslas, bulvės, visokie daiktų neegzistavimai, kalbos kalėjimas, paradigmų šuoliai, arba šimtai pavyzdžių iš postmodernistinių tekstų, kuriuose mokslinis žargonas naudojamas pačiu absurdiškiausiu būdu ir t.t.), apie tai sakoma, kad štai tai dar vienas filosofinis požiūris, besimokantys entuziastai apsikabinę knygas žiūri nesuprantančiomis akimis, bet stropiai kartoja tekstus ir pan.

Papildymas. Štai čia vyko pokalbis dėl Kitcherio straipsnio "Philosophy Inside Out" ir pats autorius pasisakė. Ten matau jo komplimentus Dick'ui Rorty ir netgi pastebėjimą, jog jo paties (t.y. Kitcherio) idėjos gali būti lengvai asimiliuotos su Rorty idėjomis:

"As some discussants see, my ideas are similar to critiques launched earlier by Dan Dennett (a philosopher I greatly admire) – and it should also be noted that they are easily assimilated to those of Dick Rorty (another philosopher I greatly admire). Rorty thought that philosophy was effectively dead. I don’t – and, as I read Dennett, he doesn’t either."

Žodžiu, optimizmas beviltiškai sunyko: Rorty atsiradimas šalia filosofijos atnaujinimo plano visai nieko gero nežada.

Susiję užrašai:
naujas Philipo Kitcherio straipsnis

Kategorija filosofija | Raktažodžiai: , , , | 4 komentarai