-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Edmundas Adomonis 2012-02-02 14:28 grakštus loginis uždavinys
- Edmundas Adomonis 2012-02-01 12:49 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- svetys 2012-02-01 00:47 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- Edmundas Adomonis 2012-01-31 19:17 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- svetys 2012-01-31 01:06 P. M. S. Hacker apie filosofiją
Kategorijos
- akademija (14)
- filosofija (102)
- fizika (6)
- gamta (29)
- kalba (23)
- kompiuterija (14)
- logika (6)
- matematika (17)
- pasilinksminimui (14)
- pažinimas (11)
- šis-bei-tas (61)
- tinklalapis (10)
- visuomenė (23)
- žmogus (25)
Archyvai
Dažnesni raktažodžiai
Algirdas Degutis analitinė filosofija astronomija bullshit ekonomika filosofijos disertacijos filosofijos knygos filosofijos renginiai filosofijos žurnalai futbolas galai žino kas grožis gyvūnai Harry Frankfurt Internetas istorija kinas knygynai kultūra lavinimasis lietuvių kalba Lietuvos filosofija Lietuvos istorija lingvistika Linux mokslas moralė netektis planetos politika politinė filosofija postmodernizmas pramogos psichika reliatyvizmas Richard Feynman snobizmas sociologija tiesa tragikomiška uždaviniai vaikai Vladimir Arnold šou žurnalistika
Mėnesio archyvas: spalis 2010
pramogaujantys delfinai
Pranešama apie atvejį, kai gamtoje gyvenantys delfinai Australijoje iš kitų delfinų mokosi vaikščioti ant vandens teškendami uodegomis. Vienas iš delfinų greičiausiai šią pramogą pramoko trumpai pabuvęs delfinariume, o grįžęs į gimtąsias vietas pamokė ir kelis kitus. Ne visiems vienodai gerai sekasi, bet vis tiek smagu
Tarp gyvūnų pasitaiko toks kultūrinis (negenetiškai formuojamas) naujoviško elgesio perdavimas. Bet šis atvejis ypatingas dar ir tuo, kad (kiek tai dabar suprantame) nėra susijęs su maisto paieška ar kita praktine funkcija. Pasivaikščiojimas vandeniu - tai tiesiog delfinų pasilinksminimas (for fun).
Tiesa, kaip ir kitais atvejais pamačius žmogiškųjų dalykų užuomazgas gyvūnų elgesyje, nebūtina nusiteikti radikaliai ir pradėti iš esmės lyginti gyvūnus ir žmones.
Verta čia pagalvoti ir apie terminą "kultūra" platesne biologine prasme: kultūra - tai elgesio požymių perdavimas tarp individų negenetiškai, t.y. išmoktas elgesys, būdingas tam tikrai grupei.
Susiję užrašai:
antys pramogauja ir kiti
futbolas vs apsipirkimas
Štai dar šiokie tokie mentaliteto skirtumai šeštadienio pramogų klausimu iš Live - Saturday football pasikalbėjimų :)
1506: From Christian, Pompey fan, on text: "Re: 1459 my missus said that to me once... We went shopping :("
1459: Well then, without further delay I think it's time for some Saturday fun, don't you?
Susiję užrašai:
mentaliteto skirtumai
“Some like Witters but Moore is my man”
Yra gerai istoriškai paliudyta, kad J. L. Austinas jautė intelektualines simpatijas G. E. Moore'ui. Pasakojama, kad J. L. Austinas pasakęs "Some like Witters but Moore is my man" (Grice, H. P. "Retrospective Epilogue", Studies in the Way of Words. Cambridge, MA: Harvard University Press, 1989, p. 381; "Witters" - tai Ludwig Wittgenstein, nežinau, kaip pravardė atsirado).
Dabar galvoju, kad G. E. Moore, J. L. Austin ir sveikas protas (sveika nuovoka) - labai įdomi ir svarbi linija filosofijoje. Reikėjo man jai skirti daugiau dėmesio. Reikės atsigriebti. Tai būtų gera tema ir doktorantams (tik, deja, šie daugiau postmodernistiniais performansais susižavėję; taip taip, aišku, kad ne visi).
Tai susiję ir su ano įrašo komentarais.
Susiję užrašai:
dėl kai kurių filosofinių apibendrinimų ir etikečių
dėl Wikipedijos pastabos apie Wittgensteiną
Kategorija filosofija
Raktažodžiai: analitinė filosofija, G. E. Moore, J. L. Austin, Ludwig Wittgenstein
Komentuoti
in memoriam Benoît Mandelbrot (1924-2010)
Benoît Mandelbroto, mirusio spalio 14 d., garbei gražus fraktalas Kocho snaigė (7 pirmos iteracijos), sudaryta iš Kocho kreivių - tolydžių, bet niekur nediferencijuojamų kreivių (paveiksliukas iš Wikipedijos):

Gal kas nors plotą panorės suskaičiuoti, o gal kai kas net perimetrą :)
Tarp kitko, kažkur mačiau paminėta Kocho kreivę esant Césaro kreivės atveju, kai:
![]()
Tikiuosi neapgavo - ir galvoju dabar, kaip čia gražioji snaigė gaunasi su kompleksiniais skaičiais?
dėl kai kurių filosofinių apibendrinimų ir etikečių
Turint omenyje komentarus aname įraše, reikėtų štai dar ką konstatuoti: tradiciškai įvardijamos kaip lingvistinės filosofijos atstovai padarydavo ne tik metafilosofinių apibendrinimų, bet ir nepaslėptų apibendrinimų apie kalbos funkcionavimą à la J. L. Austino šnekėjimo aktų samprata ("How to Do Things With Words") ir kt. Pastarasis dalykas pasiekė ir lingvistų dėmesį.
Tarp kitko, nepaisant visų tradicinių etikečių G. J. Warnock teigia, kad J. L. Austino darbų įvardinimas kaip lingvistinės filosofijos yra labiau painiojantis, nei padedantis (Warnock, G. J. J. L. Austin. Routledge, 1989, p. 2; bet Google Books ne visi puslapiai rodomi, tai sunku apie tai šnekėti).
Betgi filosofinių etikečių klausimą galima ramiai atidėti ir prie jo grįžti, kai apgalvotos svarbios ir subtilios detalės.
Susiję užrašai:
dėl Wikipedijos pastabos apie Wittgensteiną
Kategorija filosofija
Raktažodžiai: analitinė filosofija, J. L. Austin, kasdienės kalbos filosofija
Komentuoti
dėl Wikipedijos pastabos apie Wittgensteiną
Wikipedijoje parašyta, kad J. L. Austinas Wittgensteiną yra pavadinęs šarlatanu. Ten yra nuoroda į Graylingo knygą "Wittgenstein", bet apie tai nieko ten nepastebėjau. Aišku, iš Wikipedijos per daug tikėtis neverta. Visgi įdomu, gal esate ką nors panašaus aptikę? Gal aš ką praleidau?
Kategorija filosofija
Raktažodžiai: analitinė filosofija, J. L. Austin, Ludwig Wittgenstein
3 komentarai
knyga apie Australazijos filosofiją
Ką tik išleistas žinynas apie Australazijos filosofiją "A Companion to Philosophy in Australia and New Zealand" (red. Graham Oppy ir N. N. Trakakis). Knygą galima paskaityti Internete, o galima ir parsisiųsti .epub formatu. Besidomintiems šiuolaikine filosofija tai vertas dėmesio dalykas: Australijos filosofija yra pakankamai turtinga.
ideologinis bruzdesys
Net nusikvatojau - čia tai bent ideologinė kompanija: Nida Vasiliauskaitė, Audronė Žukauskaitė, Slavojus Žižekas, ŠMC ir LUNI. Pokalbis turėjo būti idiotiškai linksmas: trajektorijos, dykumos ir kt. Daug medžiagos Alanui Sokalui ir Ostapui Benderiui. Šia proga verta paskaityti, ką rašo Philipp Oehmke: štai tekstas angliškai, o čia net lietuviškai.
Žinutė žurnalistui Tomui Vaisetai: nėra ten jokių filosofijos deimantų, o tik ideologinis bruzdesys (suprantu, kad nelengva atsispirti šou ir jo ekspertams, bet visgi galima susikaupti ir pagalvoti).
Beje, įdomu būtų sužinoti, ką Žižekas apie savo veiklą pats galvoja vienas būdamas; gal tiesiog kikena iš besiklausančių gerbėjų ir džiaugiasi turėdamas pelningą užsiėmimą, kas ten žino (nors tuo sunku būtų patikėti). Iš viso įdomus bendras klausimas, ką koks bulšiteris sau vienas kamputyje galvoja apie save: spėju, kad turėtų būti atvejų, kai save teisingai įvertina, tik toliau apsimeta, nes tiesiog finansiškai apsimoka.
Skaitytojas gali pagalvoti, kad negali taip būti. Aišku, aklai nepasitikėkite, ką čia rašau. Siūlau pagalvoti savo galva, be jokių "ekspertinių" įvertinimų: reikia tiesiog paklausyti ar paskaityti Žižeko tekstų ir pabandyti susigaudyti, ką jis ten velia.
Kategorija šis-bei-tas
Raktažodžiai: bullshit, galai žino kas, ideologija, šou, tragikomiška
Komentuoti
“kuislys”
Dukra įvedė naujovių į lietuvių kalbą - žodį "kuislys": jei kur yra sukuista (lovoje, ant stalo ir pan.), tai ten yra kuislys. Reikės ir man pasinaudoti šia inovacija.
Stengiuosi nenusileisti - esu įvedęs į asmeninę vartoseną pasakymą "esu ramus kaip kibiras" (mat kibirai paprastai būna ramūs). Su dukra šią kalbinę išraišką sėkmingai naudojame :)
gelžgaliai ir žmonės
Sykį galvoju, kad reikia paklausti, kodėl vienas žmogus kažkur prie antakio gelžgalį įsivėrė. Mane bandė nuraminti sakydami, kad tai visai neįdomu. What the hell, kaipgi neįdomu, visai įdomu: taip galima pradėti aiškintis įvairius konformizmo, pamėgdžiojimo, mados, žmonių įtakojimo ar, kaip dabar madinga sakyti, "subkultūrų" klausimus. Tiesa, pašnekovas su gelžgaliu turėtų būti nenervingas ir nusiteikęs ką nors suprasti. Priešingu atveju neverta nė kalbos pradėti.
dėl “Rush” ir Johno Lennono
Kai buvau mažas ir kvailas kaip bato aulas bei klausiausi visokį šlamštą, netyčia išgirdau "Rush" - tada supratau, kad pasitaiko ir subtilesnių dainų. Savo laimei, vėliau ir Vivaldi, ir Bethoveną išgirdau. Štai siūlau šį bei tą iš "Rush":
Tarp kitko, kalbėjau su draugu ir apsidžiaugiau, kad nesu vienintelis, kuris blogiausių dainų sąraše Johno Lennono "Woman" ir "Imagine" skiria garbingą aukštą vietą. Tai kažkoks siaubas (nors kaip žinia...).
O "Rush" tai svariai įėjo į rock (ar kaip ten vadinasi) muzikos istoriją.
apie lavinimąsi
Net apsidžiaugiau pamatęs burgis.lt tinklaraštyje tokį komentarą, kai užėjo kalba apie kai kurių universitetinių dalykų naudą "realiam gyvenime": "žmogus turėtų jausti ir supratimo, ir pažinimo džiaugsmą, ir abstrakčių idėjų grožį". Gerai, kad taip galvojančių žmonių vis pasitaiko.
Beje, kalbėdamas apie lavinimąsi abstraktesnių teorinių dalykų srityje daugiau galvoju ne apie genijus, superišminčius, visažinius ar pan., o tiesiog apie paprastų smalsių žmonių lavinimąsi, kiek tik jėgos ir laikas leidžia (kaip ten rašiau komentare, ne sykį teko susidurti su tokiais atvejais, kai duonos pelnymasis taip nualina žmogų, kad nelabai ką jis begali daugiau padaryti). Taip pat vis pagalvoju apie minimalaus, bet plataus (universalaus) išsilavinimo klausimą kaip apimančio ir matematikos dalykus, ir gamtos dalykus, ir filosofinius dalykus ir t.t. (aišku, išmetus visokiausią mistifikuotą postmodernistinę ir panašią retoriką, kuriai šiuo metu labai gadinamas popierius ir laikas). Dar vienas niuansas: kokios galėtų būti ramesnės lavinimosi formos, nesusietos su pilnomis vien apie diplomą galvojančiomis auditorijomis? Šie juodraštiniai dalykai dar yra menkai mano apgalvoti, tad tenka juos palikti šioje vietoje neužbaigtus.