"Filosofija Lietuvoje" tinklalapyje radau tokią Algio Mickūno citatą: "Dialogas su jais [Lietuvos filosofais] neretai esti keblus ir vargiai įmanomas. Nusiteikęs laisvái ir nesuvaržytai diskusijai, staiga išgirsti ir supranti, jog primygtinai kartojama jau išsakyta, ta pati pozicija. Aš tau dar sykį kartoju, kadangi tu ir vėl, sako, manęs nesupratai. Dar kartą, sako, leisk man pasakyti ir tau išaiškinti, kaip yra iš tikro."

Pirma, "laisvos ir nesuvaržytos diskusijos" siūlau ieškoti baruose po vidurnakčio.

Antra, Lietuvoje tikrai dar yra filosofų, kurie nori išsiaiškinti, "kaip yra iš tikro" (o pasaulyje tokių filosofų yra daugybė).

Trečia, pozicijos kartojimas nėra esminis dalykas - svarbiausia, ar yra argumentacija. O pastaroji yra prasminga tik su pašnekovu, kuris supranta, kad yra toks dalykas kaip įsitikinimų pagrindimas pasitelkiant "evidence". Kai nepavyksta išsiaiškinti, "suvaržyti" filosofai sako "nežinau", užuot fantazavę, interpretavę ar kūrę šiaip pasakojimus ("just so stories"). Teiginys "nežinau" iš viso labai svarbus visų rūšių tyrinėjimuose (pradedant buitiniais ir baigiant filosofiniais).

Susiję užrašai:
Harry Frankfurtas apie tiesą