Internetiniuose krūmynuose netyčia užtikau seną nuorodą į savo tinklaraštį. Parašyta: "išskyrus įrašus apie futbolą, galėtų rašyti daugiau ir dažniau". Gal ir parašysiu daugiau ir dažniau ir netgi išskyrus įrašus apie futbolą, ypač jeigu rasiu filosofinę nišą.

Visgi futbolas nėra jau tokia prasta pramoga, visai neprastesnė už snobų-elito kiną, tiek dvasingą, tiek blevyzgomis paįvairintą teatrą ar pan. Tiesa, futbolininkų atlyginimai jau viršijo protingumo ribas, bet ką padarysi, kai tiek žmonių kraustosi iš proto dėl jų - čia tai prasti reikalai. Bet vis tiek tai ne taip tragikomiška, kaip milžiniški pinigai mokami už Pablo Picasso produktus ar už elito žvaigždžių dėvėtas pirštines ar kelnes.

Tarp kitko, ten paminėta kad autorius neketina skaityti Artūro Tereškino blogo. Teisingai daro - ko gi gali tikėtis iš asmens, kuris queer studijomis užsiima.