Mėnesio archyvas: sausis 2010

filosofinė niša?

2010-01-29 parašė

Nelabai nustebčiau, supratęs, kad filosofija geriausiai užsiimti visai nepriklausant jokiai institucijai, nebent priklausant kiemsargių institucijai. Bet tada finansinės problemos gali išaugti iki beviltiško lygio. Antai vargšai kiemsargiai jau apie streiką kalba.

Tarp kitko, PHILOS-L laiške buvo užduotas klausimas apie užsiėmimo filosofija galimybes nepriklausant įprastoms akademinėms institucijoms. Klausėjas vėliau rašo, kad ši tema sukėlė didžiulį susidomėjimą, ir jis pažadėjo paskelbti gausybės gautų laiškų santrauką apie filosofą kaip nepriklausomą mokslininką (independent scholar). Lauksime. Aišku, tokiais atvejais vienas svarbiausių yra piniginis klausimas, bet PHILOS-L patarimų šiuo klausimu vargiai rasime :)

Susiję užrašai:
dingo gimtasis institutas

Kategorija filosofija | Raktažodžiai: | Komentuoti

dingo gimtasis institutas

2010-01-29 parašė

Taigi Vyriausybės sprendimu nebeliko mano gimtojo Kultūros, filosofijos ir meno instituto senuoju pavidalu. Dabar bus Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Pasikeitė ne tik pavadinimas, bet, kas svarbiausia, ir pobūdis: jis tapo orientuotas į lituanistiką. Mat, kaip parašyta Vyriausybės pranešime, "valstybė teikia strateginį prioritetą lituanistikos tyrimams ir studijoms, kurie sprendžia esminius tautos išsaugojimo, stiprinimo ir jos raidos uždavinius." Taigi filosofijos senuoju pavidalu institute gali nelikti - nežinia, kaip čia bus. Norisi tikėtis, kad nenukentės toks svarbus dalykas kaip institute esanti filosofijos doktorantūra (veikianti kartu su VDU).

Strategijos kūrėjų intencijos iš dalies suprantamos, bet iš kitos pusės, susidaro tokia paradoksali padėtis: jeigu lietuvis A daro filosofiją, tai jis nepriklauso "strateginiam prioritetui", bet jeigu B tiria, ką daro lietuvis A, tai tada jis priklauso "strateginiam prioritetui".

Lyriškai nusiteikus, galima prisiminti, kad filosofija šioje vietoje prasidėjo, kai 1977 m. buvo įkurtas Mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, kuris, berods, 1990 m. tapo Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutu, o 2002 m. reorganizuotas į Kultūros, filosofijos ir meno institutą. Kiek galima spręsti iš darbų ir senbuvių pasakojimų, nepaisant marksistinės ideologijos kliūčių tarybiniais metais buvo susikūrusi solidi filosofų bendruomenė (A. Degutis, E. Nekrašas, A. Dobryninas, B. Kuzmickas, S. Tunaitis, A. Katalynas, V. Gumauskaitė ir kt.).

Kategorija akademija | Raktažodžiai: | Komentuoti

“Filosofija Lietuvoje”

2010-01-28 parašė

Gal verta priminti, kad jau 6 metus veikia internetinė svetainė "Filosofija Lietuvoje", skirta Lietuvos filosofijos reikalams. Neseniai ji pakeitė išvaizdą ir pagražėjo. Prisiregistravus dabar jau galima ir komentuoti (bet sakoma, kad anonimai komentuoti negalės). Einu neanonimiškai užsiregistruoti.

O jeigu kartais "Filosofija Lietuvoje" pateikta medžiaga nekelia žavesio, tai ne šis tinklalapis kaltas, o Lietuvos filosofijos specifiniai bruožai.

Kategorija filosofija | Raktažodžiai: | Komentuoti

internetinis knygynas “Alibris”

2010-01-24 parašė

Kai prisireikia seniau leistos knygos (ypač out of print), verta pažiūrėti knygyne "Alibris", kur parduodamos naudotos knygos. Net ir neseniai leistų knygų atveju verta patikrinti, nes gali pasitaikyti pigesnių ir normalios kokybės nenaujų egzempliorių. Kiek susidūriau, į Lietuvą knygos atkeliaudavo be problemų. Tiesa, siuntimo išlaidos nemažos: už kiekvieną knygą reikia mokėti 12,99 dolerių.

Pavyzdžiui, ten buvo galima įsigyti retą straipsnių rinkinį "Symposium on J.L. Austin" (1969 m.) už 16,17 dolerių, Richardo Millerio "Fact and Method" (1987 m.) - už 18,95 dolerių, o klasikinę G. Birkhoffo ir S. MacLane'o knygą "A Survey of Modern Algebra" (4-tas leidimas, 1977 m.) - tik už 1,99 dolerio (kainos be siuntimo išlaidų).

Papildymas: Komentaruose svetys gerai priminė kitą knygyną - abebooks.com, kurį irgi reikia turėti omenyje. Iš jo nesu pirkęs, bet kainas lyginau, nors apibendrinimą sunku būtų padaryti: matyt, įvairių atvejų pasitaiko, kur pigiau. Tie patys tiekėjai ir tos pačios knygos tikrai dažnai pasitaiko ir "Abebooks", ir "Alibris". Bet "Alibris" siuntimo kaina yra visada vienoda, o "Abebooks" skiriasi, gali būti ir didesnė, ir mažesnė nei "Alibris". Bet tikrai pasitaiko, kad pilna kaina "Abebooks" vienu kitu doleriu pigiau, o gal pasitaiko ir atvejų, kai žymiai pigiau.

Visais atvejais taktika perkant knygą aiški: patikrinti kainą keliuose knygynuose.

Kategorija šis-bei-tas | Raktažodžiai: | 2 komentarai

pirmas uždavinys

2010-01-23 parašė

Emilija išsprendė pirmą tikrą matematikos uždavinį: koks skaičius yra mažesnis už 5, bet didesnis už 3? Uždavinys paprastas, bet lavinimosi pradžioje taip jau būna.

Kategorija matematika | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

sausio 13-tosios prisiminimai

2010-01-22 parašė

Sausio 13-tąją grįžusi iš darželio Emilija pranešė, kad ta diena - tai "liūdna diena". Mat darželyje buvo šiek tiek paaiškinta dėl 1991 m. sausio 13-tosios įvykių. Bandau paaiškinti, kad tai ne tik gedulo diena - tai ne tokia diena, kaip pavyzdžiui, gedulo diena, skirta masinių trėmimų pradžiai atminti. Ne taip lengva: mat tenka kalbėti apie laisvę bei pasipriešinimą be ginklų.

Prisiminiau, kaip pačiam teko sudalyvauti tuose įvykiuose (buvau tuomet VU filosofijos antro kurso studentas). Prisiminimų nemažai prirašyta, nėra reikalo daug lietis. Tik viena maža pastaba - vis neužmirštu tokio, netgi sakyčiau, tragikomišką atspalvį turinčio įvykio. Taip atsitiko, kad tą naktį begeriant arbatą prie Radijo ir televizijos komiteto pastato Konarskio gatvėje tankai atvažiavo. Po to visiškas chaosas: šaudymai ir t.t., bei iš to sekantis chaosas ausyse. Rusų kareiviai, aišku, nesunkiai suėjo į vidų (nematėm, bet ten gana stiklinis pirmas aukštas, kiek pamenu). Tada įdomiausia dalis: kažkas šūktelėjo "einam, išmesim juos" ir keliolika naiviai nuėjom į pastatą. Staiga nulipo įspūdingai atrodantys desantininkai, kurie numetę keletą garsinių granatų (ar kažką panašaus) nesunkiai mus išgrūdo pro duris. Tuo "karinis" žygis ir baigėsi. (Po šito net knygą apie Tarzaną perskaičiau nusiraminimui.)

Esu nelinkęs į socialinį-politinį aktyvumą, bet kartais būna ypatingos aplinkybės. Tokios buvo maždaug 1988-1991 m. Nors iš pradžių buvo visiškai neaišku, ką daryti, bet kažkas po truputį bandyta daryti: tai Solženycino lietuvišką "Gulago salyną" atvežiau studentams apsišviesti, tai tarybinius karinius bilietus viešai sumovėm ant strypų prie Arkikatedros, tai dar ką. Šia proga pagalvojau, kokios turėtų būti ypatingos aplinkybės, kad jos įtrauktų į panašią aktyvią socialinę-politinę veiklą. Sunku įsivaizduoti. Nors įdomu, ką reikėtų daryti, jei koks nors galingas internacionalo mėgėjas pradėtų aktyviai kurti centralizuotą Europos Sąjungos valstybę.

Seimo tinklalapyje galima pasidairyti po to meto įvykių video medžiagą.

Kategorija šis-bei-tas | Raktažodžiai: , , , | Komentuoti

kompleksiniai skaičiai ir vaikai

2010-01-22 parašė

Emilija paklausė, apie ką skaitau, o tuo metu skaičiau apie kompleksinius skaičius. Galvoju, kaip būtų galima mažiems vaikams paaiškinti kompleksinių skaičių idėją. Reiktų kokio elementaresnio taikymo pavyzdžio tokio kaip su kitais skaičiais: neigiamus skaičius galima aiškinti pasitelkus skolos ar nuostolio pavyzdį, racionalius skaičius - torto dalinimo pavyzdį, iracionalius skaičius - galbūt stataus trikampio (su vienetinio ilgio statiniais) įžambinės ilgio pavyzdį ir pan. Kaži ar galima ką nors sugalvoti su kompleksiniais skaičiais?

Kategorija matematika | Raktažodžiai: , | Komentuoti

šou ir intelektualai

2010-01-21 parašė

Į praeitame įraše minėtą Rio Ferdinando pasisakymą atkreipiau dėmesį ne tiek dėl futbolo, bet dėl to, kad šou elementai skverbiasi ir į intelektualines sritis, kurioms derėtų būti nutolusioms nuo pramogų pasaulio. Vis kas skundžiasi, kad paskaitoje ar seminare nebuvo linksma ar pan., o, sako, ano filosofo paskaitoje linksmai buvo galima prisikvatoti. Taip galima dažnai suprasti, kad jeigu negali paskaitoje pakikenti, tai paskaita kažkokia prastoka or something. O, kas bjauriausia, tai veda prie pedagoginių situacijų, kai kalbėtojai sąmoningai nusiteikia būti šoumenais, o ne dėstyti argumentuotą turinį, kuris tampa antraeiliu (o kartais ir visai sąmoningai išnaikinamas). Pedagoginis humoras yra gerai, bet tik kaip priemonė argumentuotam turiniui pateikti.

Tikslinimas. Prie komentarų pagalvojęs supratau, kad pradiniame įraše pristigo labai svarbaus aspekto: akademinis šou nebūtinai vyksta skambant auditorijos juokui. Tai gali vykti (ir tai turbūt bjauresnis atvejis) iškilmingoje tyloje, kai kalbėtojas užburia auditoriją pompastiškomis frazėmis, reikšmingo išminčiaus poza, atseit giliai prasmingomis prasmėmis ar pan.

Susiję užrašai:
pavojai intelektualams
iš Frankfurto interviu
"On Bullshit"

Kategorija akademija | Raktažodžiai: , | 2 komentarai

cirkas futbole

2010-01-21 parašė

Susiradau Anglijos rinktinės gynėjo Rio Ferdinando pasisakymą apie WAGs "cirką" ("WAGs" - taip vadinamos futbolininkų "elito" žmonos ar draugės). Gal pravers galvojant apie šou skverbimąsi ir platesniu aspektu. Taigi viename interviu jis minėjo, kad visą Anglijos rinktinės dalyvavimą 2006 m. pasaulio futbolo čempionate gadino "žvaigždžių kultūra" ("celebrity culture"): visas WAG (žmonos ir draugės) reikalas buvo tapęs panašus į cirką :) ; žmonėms labiau pradėjo rūpėti kas ten su kuo vaikšto ir kaip rengiasi, o futbolas tapo kažkokiu antraeiliu dalyku ir bendrai visa tai Rio Ferdinandui atrodė panašu į teatro vyksmą. Kaip atrodo, naujas Anglijos rinktinės treneris Fabio Capello, turėtų įvesti tvarką ir sureguliuoti pirmaeilius bei antraeilius dalykus.

Mat kaip Rio Ferdinandui prisireikia žodžių "cirkas" ir "teatras" norint adekvačiai aprašyti situaciją.

Na, futbolas - tai pramogų pasaulio dalis, tai nėra taip keista, kad ten visokio cirko bei teatro su žvaigždėmis pasitaiko, nors ir kaip tai būtų nemalonu, pvz., per kai kurias džiaugsmo išraiškas įmušus įvartį iš viso norisi išjungti televizorių Tarp kitko, kažkodėl regbyje yra daug mažiau maivymosi ir apsimetinėjimo.

O šou skverbiasi ir į akademinius renginius.

Kategorija šis-bei-tas | Raktažodžiai: , , | Komentuoti