Paskelbtas kvietimas, kaip rašoma, "į šiuolaikinės Lietuvos kultūros kritiko ir analitiko Tomo Daugirdo knygos "Sparnuoto arklio dantys" sutiktuves". Tai vyks balandžio 30 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. LKMA auloje, Pilies g. 8 (3 aukštas). Apie knygą kalbės Mantas Adomėnas, Nerija Putinaitė, Paulius Subačius, Nerijus Šepetys.
Kaip iš "kultūros kritiko ir analitiko" iš Tomo Daugirdo visų pirma norėtųsi išgirsti, kaip jis vartoja terminą "kultūra" ir išvestinį "kultūrininkas" (tikiuosi, knygoje apie tai rašoma ir per sutiktuves bus pasakyta). Ar tai žiniasklaidoje paplitęs vartojimas, kai kultūra daugiau ar mažiau tapatinama su menais (dar kartais įtraukiama šiek tiek istorijos dalykų ar pan.), ar tai labai platus, mokslams artimesnis terminas - neaptašytai kalbant, "kultūra" kaip "negamtiniai žmonių reikalai", kurie apima mokslus, inžinieriją, moralę ir kt., ar dar kaip nors kitaip. Skaitant jo interviu, ne viskas paaiškėja, nors kyla įtarimai, kad visų pirma žiūrima į menus (tada ar nuo teatro ir cirko bėgantis, o nuo fluxus supykintas žmogus gali būti kultūringu ar kultūrininku?). Bet taip pat sakoma: "Nors sportas taip pat tam tikra prasme yra kultūros dalis, bet jei lietuviams reikėtų balsuoti, ką svarbiau pastatyti – naują krepšinio areną ar teatrą, manyčiau, atsakymą galime nesunkiai nuspėti" (aš tai teikčiau pirmenybę futbolo stadionui prieš anuos du statinius). Ar reikia taip suprasti, kad teatras yra "aukštesnė" kultūros dalis? Taip pat kalbama apie "kokybės siekiančius kultūros "vartotojus": "Jei jų mažai, ir jei jie nesilavina, jei visuomenė nėra kreipiama į savo skonio, elgesio būdo, įpročių kultivavimą, ji pasmerkta gyventi primityvų gyvenimą." Čia jau judama platesnės sampratos link, tik lieka neaiškus "spektaklių lankymo" vaidmuo ir kaip atrodo "niuansuota kultūra". Bet jeigu pradėsime kalbėti apie "aukštesnes" kultūros dalis, tada reikės pasistengti paaiškinti jų "aukštumo" prigimtį.
Gal ir praleidau kokią subtilią mintį, kuri padėtų suvesti galus. Jeigu spėsiu ir nenukonkuruos kiti kultūriniai (?) renginiai, tai reiks nueiti pasiklausyti.
Net ir patikslinus žodį "kultūra" lieka visokių neaiškumų. Bręsta reikalas labiau tai praskaidrinti atskiroje forumo temoje (o ir kultūringumo, ir kultūrologijos nepamiršti). Taip daug girdžiu samprotaujant apie kultūrą, reiktų išsiaiškinti, kokia tokio termino pažintinė nauda. Be to, visgi norisi žinoti, ar turiu kokį artimesnį ryšį su kultūra ir buvimu kultūrininku :) Šiaip jau jeigu "Šiaurės Atėnai" yra kultūros šviesulys, o Sigitas Parulskis su nuobodžiomis tarpukojo elegijomis - kultūros fakelas, tai kaži ar su kultūra turiu sąsajų.
Beje, dar ir taip sakoma: "Šiandien mokykloje turbūt mažiausiai dėmesio skiriama ugdyti tam, kas vadinama "emociniu intelektu", o anksčiau būdavo vadinama savęs ir pasaulio pažinimu. Dėmesys kreipiamas į žinojimą, o ne pažinimą." Kaži apie kokį pažinimą čia kalbama? Kažkas neaiškaus, tikiuosi ne mistika...
Pirmiausia į menus, aišku. Nežinia ar čia išeis koks aptarimas forume, bet galima pastebėti, kad „kultūra“, ypač „kokybiška“ siejama su vartojimu, kai ateini pasižiūrėti, ką sukūrė tie kūrėjai. Va jeigu laisvalaikiu pažaidi krepšinį ar šachmatais, tai turbūt nebebus kultūros dalis net ir „tam tikra prasme“. Ir galiausiai jei nelabai esi linkęs ateiti pažiūrėti, tai stumią į primityvų gyvenimą.
Jokiu būdu nepastebėjau, kad Tomas Daugirdas kultūros "vartojimą" sietų su tuo, ar kas žiūri, ar nežiūri. Kur čia taip buvo galima suprasti? Kalbama apie kokybę, kai minimas "primityvus gyvenimas" (iš interviu): "...būtina viena sąlyga – kokybės siekiantys kultūros „vartotojai“. Jei jų mažai, ir jei jie nesilavina, jei visuomenė nėra kreipiama į savo skonio, elgesio būdo, įpročių kultivavimą, ji pasmerkta gyventi primityvų gyvenimą." Klausimas fundamentalus kyla, kur randama kokybė.
Beje, dėl alkoholio vartojimo, "paprastų žmonių" ir kultūros: "nepaprasti žmonės" irgi nemažai alkoholio suvartoja ir pamala intelektualaus bullshit, ir nuo to kultūra nelabai kokybiškėja.
Remigijus rašė:
Aišku, forume tai darant, reiktų pasitelkti apibrėžimų iš akademinių žodynų, pažiūrėti, kas su "kultūra" vyksta žiniasklaidoje ar kultūros sostinėse, rimtai pagalvoti, kaip galėtų atrodyti žmogaus lavinimasis ir t.t. Na pažiūrėsim, kada atsiras reikalas...
Edmundas rašė:
Tai, kad jo dėmesys, panašu, sutelktas į vartojimą, t.y. žiūrėjimą, skaitymą, klausymą. Neaišku, ar jam labai svarbu, kas būtų pačių daroma: dainuojama, pasakojama, žaidžiama, žvejojama. Kartais gal siekiant kokybės, kartais nelabai pavykstant. Kai kalba, ar „kultūra“ turi būti remiama iš valstybės biudžeto, tai kalba apie teatrus, arenas AR apie dramos būrelius, kiemų aikšteles, mokyklų stadionus, pramoginių ar liaudiškų šokių klubus, kur jų galima mokytis. Atrodo, kad pirmasis atvejis, o visa kita jam nelabai svarbu. juk sakoma, kad „Lietuvoje kultūra yra elito užsiėmimas, o ne visuomenės kasdienio gyvenimo dalis“.
O antai vien rasyk.lt turi 10585 autorių, kurie jokių pinigų neprašo.
Kol be užuolankų nebus pradėta kalbėti apie atskirų žmogaus veiklos rūšių kokybinius skirtumus (užuot kalbėjus bendrai apie kultūrą), tol nepasistūmėsime į priekį nei per jotą.
Remigijus rašė:
o, gal koks kultūrinis renesansas ištiko, tiek daug autorių :)
Įdomu pažiūrėti, ką Kultūros rėmimo fondas remia: kinas, cirkas, teatras, etc.
http://www.lrkm.lt/index.php?1193214878
Bet minimi "kultūros ir meno projektai": kaži kokie projektai būtų kultūros, bet ne meno projektai, gal cirkas turimas omenyje :)
Va dar finansuojamos programos - irgi iškalbinga turėtų būti (leidybą reiks atidžiau pažiūrėti):
http://www.lrkm.lt/index.php?219766028
Beje, juk jau yra stiprus ministerinis dalykų padalijimas: yra švietimo ir mokslo ministerija bei kultūros ministerija.
O kaip su filosofija: kultūros ministerijoje poetinė filosofija gal ko ir gautų, analitinei filosofijai jau būtų riesčiau - į nekultūros ministeriją gal reiktų eiti? Dar pasirodys, kad lengviau gauti rėmimą filosofijos istorijai, o ne filosofijai; kaži kaip su inžinierijos istorija, mokslo istorija...?
Matyt, ir liks žodžio "kultūra" populiarus vartojimas iš esmės menininkams (gal dar istorijos šiek tiek priims kažkodėl) - nieko nepadarysi. Apskritai nieko tokio, tik reikia žinoti, kas kalbant turima omenyje.
Tiesa, teko girdėti, kad kultūrai Lietuvoje galas:
http://www.lrytas.lt/-12408177051239840806-sudie-kult%C5%ABra.htm
http://www.balsas.lt/naujiena/249700/valdzia-zudo-lietuvos-menininkus/rubrika:naujienos-lietuva-politika
Kas čia bus?
balsas.lt straipsnelyje pastebėjau ir kultūros savivokos pastabų: anot V. Sventicko, "yra tokių politikų, kurie kultūrą suvokia kaip "Žvaigždžių duetus", "Svogūnus" ar savo veidelio pamatymą per "Dviračio žinias"". Tai va mat: kaipgi tą kultūrą suvokti?
Dar nugirdau per televiziją terminą "intelektualinė kultūra" (buvo kalbama apie VDU). Į tokią "kultūrą" nei cirkas, nei teatras neturėtų pakliūti, matyt, nors ką žmogus gali žinoti...