Mėnesio archyvas: balandis 2009

“Sparnuoto arklio dantys” ir “kultūra”

2009-04-29 parašė

Paskelbtas kvietimas, kaip rašoma, "į šiuolaikinės Lietuvos kultūros kritiko ir analitiko Tomo Daugirdo knygos "Sparnuoto arklio dantys" sutiktuves". Tai vyks balandžio 30 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. LKMA auloje, Pilies g. 8 (3 aukštas). Apie knygą kalbės Mantas Adomėnas, Nerija Putinaitė, Paulius Subačius, Nerijus Šepetys.

Kaip iš "kultūros kritiko ir analitiko" iš Tomo Daugirdo visų pirma norėtųsi išgirsti, kaip jis vartoja terminą "kultūra" ir išvestinį "kultūrininkas" (tikiuosi, knygoje apie tai rašoma ir per sutiktuves bus pasakyta). Ar tai žiniasklaidoje paplitęs vartojimas, kai kultūra daugiau ar mažiau tapatinama su menais (dar kartais įtraukiama šiek tiek istorijos dalykų ar pan.), ar tai labai platus, mokslams artimesnis terminas - neaptašytai kalbant, "kultūra" kaip "negamtiniai žmonių reikalai", kurie apima mokslus, inžinieriją, moralę ir kt., ar dar kaip nors kitaip. Skaitant jo interviu, ne viskas paaiškėja, nors kyla įtarimai, kad visų pirma žiūrima į menus (tada ar nuo teatro ir cirko bėgantis, o nuo fluxus supykintas žmogus gali būti kultūringu ar kultūrininku?). Bet taip pat sakoma: "Nors sportas taip pat tam tikra prasme yra kultūros dalis, bet jei lietuviams reikėtų balsuoti, ką svarbiau pastatyti – naują krepšinio areną ar teatrą, manyčiau, atsakymą galime nesunkiai nuspėti" (aš tai teikčiau pirmenybę futbolo stadionui prieš anuos du statinius). Ar reikia taip suprasti, kad teatras yra "aukštesnė" kultūros dalis? Taip pat kalbama apie "kokybės siekiančius kultūros "vartotojus": "Jei jų mažai, ir jei jie nesilavina, jei visuomenė nėra kreipiama į savo skonio, elgesio būdo, įpročių kultivavimą, ji pasmerkta gyventi primityvų gyvenimą." Čia jau judama platesnės sampratos link, tik lieka neaiškus "spektaklių lankymo" vaidmuo ir kaip atrodo "niuansuota kultūra". Bet jeigu pradėsime kalbėti apie "aukštesnes" kultūros dalis, tada reikės pasistengti paaiškinti jų "aukštumo" prigimtį.

Gal ir praleidau kokią subtilią mintį, kuri padėtų suvesti galus. Jeigu spėsiu ir nenukonkuruos kiti kultūriniai (?) renginiai, tai reiks nueiti pasiklausyti.

Net ir patikslinus žodį "kultūra" lieka visokių neaiškumų. Bręsta reikalas labiau tai praskaidrinti atskiroje forumo temoje (o ir kultūringumo, ir kultūrologijos nepamiršti). Taip daug girdžiu samprotaujant apie kultūrą, reiktų išsiaiškinti, kokia tokio termino pažintinė nauda. Be to, visgi norisi žinoti, ar turiu kokį artimesnį ryšį su kultūra ir buvimu kultūrininku :) Šiaip jau jeigu "Šiaurės Atėnai" yra kultūros šviesulys, o Sigitas Parulskis su nuobodžiomis tarpukojo elegijomis - kultūros fakelas, tai kaži ar su kultūra turiu sąsajų.

Beje, dar ir taip sakoma: "Šiandien mokykloje turbūt mažiausiai dėmesio skiriama ugdyti tam, kas vadinama "emociniu intelektu", o anksčiau būdavo vadinama savęs ir pasaulio pažinimu. Dėmesys kreipiamas į žinojimą, o ne pažinimą." Kaži apie kokį pažinimą čia kalbama? Kažkas neaiškaus, tikiuosi ne mistika...

Kategorija žmogus | Raktažodžiai: | 10 komentarai

apie vieną diskusiją ir kai kuriuos pamokslus

2009-04-28 parašė

Balandžio 30 d. filosofijos kavinėje vyks diskusija įdomia tema "Ką šiandien reiškia būti moraliniu realistu?". Kaip informatyviai paaiškina tinklalapis "Filosofija Lietuvoje", svarstoma bus "su Nijole Radavičiene (daugeliui vis dar žinoma kaip Nijolė Lomanienė)".

Skaitydamas diskusijos anonsą, pagalvojau štai ką: moraliniai ginčai gali būti įvairūs, bet labai stebina, kai koks moralinis reliatyvistas pradeda pamokslauti, kad tas elgesys (individualus ar institucinis) negerai, anas irgi prastai, siaura, atsilikę, parapijietiška, or whatever. Taip ir nesuprasi, kuo remiamasi: jei stovi ant reliatyvistinio ledo, tai kritika dirba tuščia eiga (kaip ir episteminio reliatyvizmo atveju), tiesiog paplepėjimas, bandymas demagogiškai primesti kokią nors elgesio normą, kurią už savaitės galima pakeisti priešinga - o kas jiems (teorine prasme) uždraus žaismingai konstruoti (kas sukliudytų žaisti ir porinėmis savaitės dienomis laikytis vienų normų, o neporinėmis - priešingų, ypač, kai liberaliai-ironiškai žiūrima į visus tabu, taip pat ir į patį liberalų-ironišką žvilgsnį). Ar tik nepasirodys galų gale, kad norima prastumti tam tikrą vertybių sistemą, kuri visgi esą "geresnė"?

Šia proga prisiminiau vieną jaunuolį, kuris išprievartavęs ir apiplėšęs moksleivę, savo poelgį pagrindė taip (sprendžiant iš spaudos): "man atrodė, kad tai nieko tokio". Kaip tik maždaug tuo metu kažkokia moteris Internete rašė apie moralę kaip privatų kiekvieno reikalą. Galėtų gi autorė pabendrauti su tuo jaunuoliu kur miškelyje, gal atsirastų naujų kūrybinių impulsų. Apskritai "man atrodo, kad tai nieko tokio" pagrindimas gana populiarus tarp intelektualiai save įsivaizduojančių asmenų.

Praktiškai verbalinį radikalizmą ir žaidimus dažnai (?) švelnina faktinis moralinis elgesys, kurio prigimtis yra ypatingai įdomus klausimas. Tarp kitko, į kažką panašaus verta atkreipti ir epistemologiniu požiūriu: filosofiniame kontekste vis tenka susidurti su neatitikimais tarp pretenzijų į "teorizavimą" ir faktinio elgesio. Pvz., iš vienos pusės, kalbama apie globalias abejones, o iš kitos pusės, patys kalbėtojai su elementariais dalykais, esančiais po ranka, elgiasi be jokių abejonių (aišku, ir ko ten abejoti dėl elementarių dalykų, be to žr. Dudley Shapere mintis apie abejonę); arba tokia stebėta situacija, kai iš vienos pusės, buvo kalbama apie visokias galimybes kaip-nors-kitaip "interpretuoti" daiktus (pvz., duris), o iš kitos pusės, kai atsibodo šnekos ir norėjosi išbėgti, pats kalbėtojas, darė viską kaip reikiant (o ne kaip-nors-kitaip) ir išlėkė per duris (nors kambaryje buvo ir langas). Tai mane vis grąžina prie bendros metodologinės nuostatos, kurią parafrazuojant Einsteiną galima taip suformuluoti: "žiūrėk ne kas sakoma, o kas daroma". Bet čia jau kita tema (ir dar padoriau mano neužbaigta). Nukrypau :)

Kategorija filosofija | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

naudotų knygų internetinis knygynas

2009-04-21 parašė

Aptikau naudotų knygų internetinį knygyną - www.sena.lt. Atrodo neblogai: kaip skelbiama, pardavėjai nemokamai skelbia apie savo knygas ar žurnalus, o pirkėjai tiesiogiai susisiekia su pardavėju. Reikės pasinaudoti: ir ne tik paieškoti pirkinių, bet pačiam parduoti ar dovanoti. Mat prisikaupė per daug man nereikalingų knygų, pavyzdžiui, yra daug vertingų matematikos knygų rusų kalba (tarp jų ir verstinių), tik neaišku, ar Lietuvoje joms atsiras skaitytojų.

Tarp kitko, girdėjau kažkokie satanistai domisi kanopiniais, tai galėčiau parduoti knygą apie Lietuvos kanopinius.

Susiję užrašai:
kiti naudotų knygų knygynai
dar kartą apie senų knygų knygynus
senų knygų knygynai

Kategorija šis-bei-tas | Raktažodžiai: | Komentuoti

papigus “Politinės minties enciklopedija”

2009-04-21 parašė

Vis galvojau įsigyti "Politinės minties enciklopediją" (2005), kai ši nupigs. Sprendžiant iš "Minties" leidyklos tinklalapio, ten ji balandžio mėn. kainuoja 50 litų. Nors palaukus gal dar pigesnių variantų atsirastų :)

Tokios knygos praverčia ne tik dėl kondensuotai sukauptos informacijos, bet ir dėl įvairių keblių terminų sulietuvinimo (ypač žinant, kad bent vienas iš vertėjų yra filosofas ir patyręs tokių tekstų vertimo darbe).

Enciklopedijoje yra nemažai ir politinės filosofijos.

Kategorija visuomenė | Raktažodžiai: , , | 2 komentarai

“reiškia” ir šis tas à la Humpty Dumpty

2009-04-21 parašė

Dukra kartą à la Humpty Dumpty pranešė, kad "pifi" reiškia "ate", ir tai praktiškai panaudojo kalbėdama įsivaizduojamu telefonu - dėl žodžio "reiškia" akivaizdžiai neturėjo problemų. Gal galėtų suteikti konsultacijų (tarkime, filosofiškai) sumįšusiems dėl žodžių "reiškimo". Tiesa, ši Emilijos inovacija ilgai, atrodo, netruks :)

Aš pats vis dažniau įpratau vartoti išraišką "caro laikais" turėdamas omenyje "seniai". Aišku, tai prasidėjo daugiau juokais, bet dabar mano šnekoje rimtokai nusistovėjo. Tik reikia neužmiršti paaiškinti pašnekovams, kad "caro laikais" reiškia "seniai", nors kai kurie jau turėtų žinoti.

Susiję užrašai:
"semantikas Humpty Dumpty"

Kategorija kalba | Raktažodžiai: , | Komentuoti

kiti naudotų knygų knygynai

2009-04-21 parašė

Mačiau skelbimą, kad dar vienas naudotų knygų knygynas Vilniuje yra Antakalnio g. 40. Kadangi jis yra susijęs su Šeškinės 79 esančiu knygynu, tai galima spėti, kad galima rasti pigių seniau leistų mokslinių knygų. O g-taskas.lt skelbia, kad Klaipėdoje panašūs knygynai yra Sportininkų g. 16 ir Tiltų g. 19, bet apie šiuose esamas knygas nieko nežinau.

Susiję užrašai:
"dar kartą apie senų knygų knygynus"
"senų knygų knygynai"

Kategorija šis-bei-tas | Raktažodžiai: | 2 komentarai

kebli padėtis

2009-04-21 parašė

Kartą sėdžiu sau ramiai kavinėje. Netoliese niauriai siurbčioja alų niauri moteriškė (gerai, kad tuomet nieko nežinojau apie Valerie Solanas "Vyrų išnaikinimo draugijos manifestą", o tai gal būčiau staigiai sunerimęs). Gana greitai ji pasiskundžia, kad jos niekas nemyli. Ką jau čia pasakysi, nebent kad reiktų mažiau gerti, nes tokią apgirtusią sunkokai kas nors galėtų įsimylėti.

Kategorija žmogus | Raktažodžiai: , | Komentuoti

podoktorantūrinės studijos

2009-04-01 parašė

Prasidedamas vykdyti projektas "Podoktorantūros (postdoc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje". Jauni mokslo daktarai galės pasitobulinti, aišku, jei ras kompetentingų vadovų Lietuvos mokslo ir studijų institucijose.

Kategorija akademija | Raktažodžiai: | Komentuoti