2008 m. gegužė P A T K P Š S « balandis rugsėjis » 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 -
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Edmundas Adomonis 2012-02-02 14:28 grakštus loginis uždavinys
- Edmundas Adomonis 2012-02-01 12:49 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- svetys 2012-02-01 00:47 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- Edmundas Adomonis 2012-01-31 19:17 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- svetys 2012-01-31 01:06 P. M. S. Hacker apie filosofiją
Kategorijos
- akademija (14)
- filosofija (102)
- fizika (6)
- gamta (29)
- kalba (23)
- kompiuterija (14)
- logika (6)
- matematika (17)
- pasilinksminimui (14)
- pažinimas (11)
- šis-bei-tas (61)
- tinklalapis (10)
- visuomenė (23)
- žmogus (25)
Archyvai
Dažnesni raktažodžiai
Algirdas Degutis analitinė filosofija astronomija bullshit ekonomika filosofijos disertacijos filosofijos knygos filosofijos renginiai filosofijos žurnalai futbolas galai žino kas grožis gyvūnai Harry Frankfurt Internetas istorija kinas knygynai kultūra lavinimasis lietuvių kalba Lietuvos filosofija Lietuvos istorija lingvistika Linux mokslas moralė netektis planetos politika politinė filosofija postmodernizmas pramogos psichika reliatyvizmas Richard Feynman snobizmas sociologija tiesa tragikomiška uždaviniai vaikai Vladimir Arnold šou žurnalistika
Mėnesio archyvas: gegužė 2008
uždavinys apie proceso greitį

Vanduo teka į kūgišką indą greičiu r. Indas yra stačiojo apskritojo kūgio pavidalo: pagrindas - horizontalus, viršūnė - žemyn; pagrindo spindulys yra a, o kūgio aukštinė b. Rasti vandens lygio kilimo greitį tuo metu, kai vandens aukštis yra y. Rasti nežinomojo skaitinę reikšmę, kai a = 4 pėdos, b = 3 pėdos, r = 2 kubinės pėdos per minutę, y = 1 pėda.
(Iš G. Polya "How To Solve It" (1973))
Šis uždavinys sudomino, nes jame matosi, kaip tokiame nesudėtingame kontekste pasirodo momentinio greičio idėja. Sprendžiant reikia pasinaudoti diferencialinio skaičiavimo pradmenimis.
dar vienas apmąstytinas klausimas
Penktadienį su Emilija buvome nuėję į Algirdo Degučio habilitacijos procedūros posėdį. Politinės filosofijos vingiai Emilijos nesudomino ir ji laiką mieliau leido tarp pienių pievoje. Tad į posėdį pavyko grįžti tik į pačią pabaigą. Be iškilmingų sveikinimų, dar spėjau nugirsti, kaip Degutis gynė kai kuriuos dalykus kaip apriori sintetinius (kadangi išgirdau tik paskutinius sakinius, negalėčiau net pasakyti tikslios minties eigos ir į kokį klausimą buvo atsakinėjama). Visa ši apriorinių sintetinių teiginių idėja man visada atrodė be pagrindo, nors pastaruoju metu šiam dalykui neskyriau didelio dėmesio. Įtraukiu šios idėjos analizę ir kritiką Algirdo Degučio idėjų kontekste į savo apmąstytinų (kada nors) klausimų sąrašą. Čia galima pasinaudoti ką tik išleista Degučio senų straipsnių rinktine "Kalba, pažinimas ir veiksmas" ("Rinktiniai straipsniai analitinės filosofijos temomis"), kur yra reveransų kantizmui. Šalia galima būtų apsvarstyti ir tą nelaimingą konceptualinių sistemų (konceptualinių rėmų) idėją. Galbūt pavyks tai apgalvoti kolektyviai-viešai-virtualiai arba kolektyviai -privačiai-virtualiai; jei nepavyks, bus gerai ir individualiai-privačiai -popieriuje.
Mano apmąstytinų (kada nors) klausimų sąrašas aiškiai per greitai auga - bjaurus reikalas.
Papildymas: Tiesa, kai paklausiau Emilijos, kaip patiko posėdis, tai pasakė "pusė bėdos" :)
Susiję užrašai:
"Algirdo Degučio habilitacijos procedūra"
"Algirdo Degučio rinktinė išleista"
"Algirdo Degučio rinktinė juda į priekį"
Kategorija filosofija
Raktažodžiai: Algirdas Degutis, analitinė filosofija, apriori, politinė filosofija
Komentuoti
uždavinys apie kirminą
Ant knygų lentynos šalia stovi du Puškino tomai: pirmas ir antras. Kiekvieno tomo puslapiai kartu yra 2 cm pločio, kiekvienas viršelis - 2 mm pločio. Kirminas pragraužė (statmenai puslapiams) nuo pirmojo puslapio pirmajame tome iki paskutinio puslapio antrajame tome. Kokį kelią kirminas pragraužė?
Tai dar vienas iš Vladimiro Arnoldo uždavinių vaikams ("Uždaviniai vaikams nuo 5 iki 15 metų" (2004)). Arnoldas pasakoja keistoką istoriją, apie tai, kad kažkokie akademikai nesugebėjo uždavinio išspręsti, nors tai lengvai padaro kai kurie ikimokyklinukai.
Be to, Vladimiras Arnoldas mini, kad tai yra topologinis uždavinys. Kaip tai susiję su topologija?
Susiję užrašai:
plyta
Algirdo Degučio habilitacijos procedūra
2008 m. gegužės 9 d. 15 val. Kultūros, filosofijos ir meno institute (Saltoniškių g. 58, 216 kab.) Algirdas Degutis habilitacijos procedūrai teikia politinės filosofijos darbų apžvalgą „Individualizmas ir visuomeninė tvarka”. Habilitacijos komisijos sudėtis skelbiama Kultūros, filosofijos ir meno instituto tinklalapyje.
Zenono Norkaus paskaita ir apdovanojimas
Zenonas Norkus gavo geriausio metų dėstytojo titulą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Kiek supratau, titulą suteikė studentų korporacija RePublica. Apdovanojimo proga rytoj (gegužės 6 d.) Zenonas Norkus skaitys paskaitą "Pokomunistinis kapitalizmas: tipologijos problemos". Paskaita ir apdovanojimas įvyks 17 val. VU TSPMI (Vokiečių g. 10) 402 auditorijoje.
Įdomi paskaita turėtų būti. Negalint atvykti, galima pasinaudoti kompiuteriu: žadama, kad paskaita bus tiesiogiai transliuojama internetu adresu www.tspmi.vu.lt/video
Geri mano prisiminimai apie Norkaus paskaitas iš filosofijos studijų laikų: labai informatyvios paskaitos. Tiesa, tikiuosi, kad Zenonas Norkus savo VU TSPMI studentams primena, kad ne vien filosofiškai samprotautų apie paradigmas, interpretuotų ar ideologizuotųsi, o ir siektų "socialinės tikrovės pažinimo" (pastaroji frazė iš TSPMI puslapio). Man susidūrimas su kai kuriais TSPMI studentais paliko nelinksmą įspūdį (aišku, reikia būtinai pabrėžti, kad tie susidūrimai buvo labai riboti ir todėl jokio platesnio apibendrinimo negalėčiau daryti): daug nuosavų interpretacijų bei postmodernistinės dvasios reliatyvizmo, su pažinimu nieko bendro neturinčių. Taip ir likdavo įspūdis (nežinia, ar teisingas), kad labai daug laiko skiriama tam tikroms filosofinėms variacijoms, o ne arčiau žemės esantiems pažinimo dalykams.
Kategorija akademija
Raktažodžiai: mokslas, socialiniai mokslai, sociologija, Zenonas Norkus
3 komentarai
iš Sigito Gedos interviu
Sigitui Gedai buvo užduotas klausimas, ar ne kūryba padėjo atsitiesti po asmeninių negandų. Geda atsakė taip: "Ne, čia būtų ciniška. Vienas didžiausių įžeidimų mano gyvenime buvo, kai per žmonos laidotuves priėjusi solidaus amžiaus moteris paklausė: "Tai dabar, Sigitai, parašysite ciklą eilėraščių?" Man norėjosi spjauti jai į veidą. Geriau jau būtų patylėjusi. Atiduočiau visus savo eilėraščius, kad tik turėčiau artimą žmogų. Čia – nepalyginami dalykai. Bet pasaulis toks. Kiekvienas turi savo matą."(iš interviu laikraštyje "Vilniaus diena", 2008 m. kovo 29 d.).
Pasitaiko nuo poezijos paklaikusių asmenų ir, aišku, bjauru tokioje situacijoje su jais susidurti. Ir šita Sigito Gedos mintis "atiduočiau visus savo eilėraščius, kad tik turėčiau artimą žmogų" reikšmingai atrodo.
Susiję užrašai:
vaidyba
Feynmanas apie juoką ir žmogiškąją užuojautą
drabužiai ir perkarimas
Kaži kodėl drabužių demonstruotojos tokios baisingai sulysusios ir nelaimingais veidais (tai galima pamatyti, tarkime, spaudant distancinį pultą ir pataikius į Fashion TV)? Gal taip yra taupoma medžiaga drabužiams, o gal tokiu būdu bandoma atkreipti dėmesį į bado problemą pasaulyje. Be to, demonstruotojos ir vaikšto keistokai: turbūt perkarus sunku normaliai eiti ir išlaikyti normalią veido išraišką.
Harry Frankfurtas apie tiesą
Klausimas: Kaip galvojate, ko reikia siekiant tiesos?
Harry G. Frankfurt: Norint atpažinti tiesą, reikia nesavanaudiškumo. Turite atsiriboti nuo savęs, kad galėtumėte išsiaiškinti, kaip dalykai yra patys savaime, o ne kaip jie atrodo jums ar kaip dėl jų jaučiatės, ar kaip norėtumėte, kad jie būtų.
(iš Harry G. Frankfurto interviu "Fighting Bull" jo naujos knygos "Apie tiesą" proga)
Susiję užrašai:
"Harry Frankfurtas apie knygų storį"
"iš Frankfurto interviu"
"On Bullshit"
pavasario linksmybės
Įsibėgėjant pavasariui ne pro šalį pasiieškoti ir kokios žvalesnės poezijos apie pavasario linksmybes. Tam gerai tinka Kristijono Donelaičio "Metai" - štai kaip prasideda "Pavasario linksmybės":
"Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą
Ir žiemos šaltos trūsus pargriaudama juokės.
Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo,
Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto.
Tuo laukus orai drungni gaivindami glostė
Ir žoleles visokias iš numirusių šaukė.
Krūmai su šilais visais išsibudino keltis,
O laukų kalnai su kloniais pametė skrandas.
Vislab, kas rudens biaurybėj numirė verkdams,
Vislab, kas ežere gyvendams peržiemavojo
Ar po savo keru per žiemą buvo miegojęs,
Vislab tuo pulkais išlindo vasarą sveikint.
Žiurkės su šeškais iš šalto pašalio traukės.
Varnos ir varnai su šarkoms irgi pelėdoms,
Pelės su vaikais ir kurmiai šilumą gyrė.
Musės ir vabalai, uodai su kaimene blusų
Mus jau vargint vėl pulkais visur susirinko
Ir ponus taip, kaip būrus, įgelt išsižiojo.
Bet ir mitins jau šeimyną savo pabudint
Ir prie darbo siųst bei ką pelnyt n'užsimiršo.
Tuo pulkai jų pro plyšius išlįsti pagavo
Ir lakstydami su birbynėms žaisti pradėjo;
O vorai kampuos sėdėdami verpalus audė
Irgi medžiot tinklus tyloms kopinėdami mezgė."
Neblogai, daug geriau negu kokie depresuoti ir libido nukamuoti Parulskio tekstai.
Visus Kristijono Donelaičio "Metus" galima čia.
“Platoon” ir snobai
Kaži kodėl Oliverio Stone’o filmas "Būrys" ("Platoon") yra "snobo kinas" (anot LNK jaunuolio)? Neblogas filmas pažiūrėti atsipalaidavimui ilsintis po darbo (dramatiškai šaudosi), bet mat va kažkodėl ir "snobai" jį pažiūri.
Kokių tik žodelių neprigalvojama norint filmus sureikšminti (o gal žiūrovams save sureikšminti): "nekomercinis kinas", "elito kinas", "nepriklausomas kinas", "snobo kinas".
Susiję užrašai:
""nekomercinis kinas""?
nekomercinė poema 2
Ir nesulaukusi trimetystės Emilija griebėsi nekomercinės poezijos:
"Kiškis ilgaausis šokoladą mėgsta,
Antytė ilgaausė šokoladą mėgsta."
Susiję užrašai:
"nekomercinė poema"