Niekaip negalėjau čia beparašyti, mat griebiausi poezijos ir ilgokai užtrukau - bet štai pagaliau pavyko sukurti nuostabią lakonišką (nekomercinę) poemą:
"Emi, tėtis ir mama,
Eina eina - tralialia."

Tarp kitko, yra bent vienas asmuo, kuriam ši poema patinka.

Manau, nekomercinės poezijos gerbėjai turėtų būti patenkinti, o taip pat ir filosofinės poetikos atstovai. Gal net koks naujas egzistencialas galėtų nušvisti, pavyzdžiui, Sein zum Spazierengehen.