Dienos archyvas: 2007-04-17

Suprantamas istoriko Tomo Baranausko nusivylimas straipsnyje “Neblėstanti Tėvynės išdavikų šlovė” dėl požiūrio į kai kuriuos 1940 m. “kultūros veikėjus” ir jų indėlį to meto įvykiuose. Baisu žiūrėti į paminėtus “kultūros veikėjus”.

O cituojami Algirdo Paleckio pasisakymai rodo, kad šitas vaikinas jau pasiekė ciniškos demagogijos viršūnę, o gal net dar aukščiau pakilo. Ypatingo niūrumo yra šis pasakymas: anot Algirdo Paleckio, “mano dabartinė laikysena yra autentiška, natūrali, primenanti mano senelio laikyseną”. Nors su tuo gal ir reikia sutikti, jo laikysena tikrai gali priminti negerbiamo senelio Justo Paleckio laikyseną. Linksmiau čia tik nuteikia idiotiškas žodis “autentiška”. Nesunku suvokti, kaip pasielgtų Justo Paleckio anūkas, jei Lietuvai vėl iškiltų analogiškas pavojus.

Bendrai galvojant, “kultūros veikėjų” alternatyvų ieškojimai kelia niūrias mintis, ypač jeigu prisimintume įvairius XX amžiaus “autentiškus” filosofuojančius mąstytojus.

Be kita ko, Tomas Baranauskas pažymi: “ką gi, Lietuvoje vyrauja rašytojų kultas – turbūt net Judas, jei tik būtų pasižymėjęs literatūriniu talentu, Lietuvoje būtų garbinamas drauge su Jėzumi Kristumi.” Nors lietuviškame kontekste šiuo požiūriu Judui, matyt, taip pat būtų pakakę tapti aktoriumi ar režisieriumi.

Šiek tiek padiskutuota Lietuvos istorijos forume.

Viena iš baisesnių minčių man atrodo, kad gražių eilėraščių rašymas gali būti pateisinimas išdavystės atveju :(