2012 m. gegužė P A T K P Š S « vasaris 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 -
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Edmundas Adomonis 2012-02-02 14:28 grakštus loginis uždavinys
- Edmundas Adomonis 2012-02-01 12:49 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- svetys 2012-02-01 00:47 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- Edmundas Adomonis 2012-01-31 19:17 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- svetys 2012-01-31 01:06 P. M. S. Hacker apie filosofiją
Kategorijos
- akademija (14)
- filosofija (102)
- fizika (6)
- gamta (29)
- kalba (23)
- kompiuterija (14)
- logika (6)
- matematika (17)
- pasilinksminimui (14)
- pažinimas (11)
- šis-bei-tas (61)
- tinklalapis (10)
- visuomenė (23)
- žmogus (25)
Archyvai
Dažnesni raktažodžiai
Algirdas Degutis analitinė filosofija astronomija bullshit ekonomika filosofijos disertacijos filosofijos knygos filosofijos renginiai filosofijos žurnalai futbolas galai žino kas grožis gyvūnai Harry Frankfurt Internetas istorija kinas knygynai kultūra lavinimasis lietuvių kalba Lietuvos filosofija Lietuvos istorija lingvistika Linux mokslas moralė netektis planetos politika politinė filosofija postmodernizmas pramogos psichika reliatyvizmas Richard Feynman snobizmas sociologija tiesa tragikomiška uždaviniai vaikai Vladimir Arnold šou žurnalistika
Metų archyvas: 2006
gražūs bendravimo prisiminimai
Man pasisekė, nes gyvenime yra tekę bendrauti su nepagiežingais, nesityčiojančiais ir apskritai gerais žmonėmis. Bent vienu atveju toks asmuo buvo nuostabiai visiškai nepagiežingas, nesimaivantis ir nė iš tolo nebandantis tyčiotis, be to, įdomu, beveik be jokio mokyklinio išsilavinimo - toks sveikos nuovokos pavyzdys.
padorumas ironizuojant
Iš visų ironijos rūšių turbūt padoriausia yra autoironija.
DELFI ir astrologija
DELFI portale į mokslo naujienų skyrelį pateko netgi astrologija: “Rusijos astrologai įspėja, kad Saulės užtemimas rugsėjo 22-ąją bus itin fatališkas” LOL (be to, parašyta, kad tai naujienų agentūros BNS informacija). Straipsnelis turėtų pralinksminti, na ir nuliūdinti tuo pat metu dėl apgailėtino išsilavinimo. Tas Saulės užtemimas gali būti fatališkas nebent DELFI mokslo naujienų redakcijai.
rugsėjo 11-toji
Šiandien liūdno įvykio penktosios metinės (keletas nuotraukų).
su Google Earth
Su Google Earth galima smagiai pakeliauti ir šiaip prisiminti lankytas vietas. Štai Didysis kanjonas, o čia San Paolo stadionas Neapolyje, kur netrukus prasidės Italijos ir Lietuvos futbolo rungtynės. O čia Rubikių ežeras netoli Anykščių: matosi nemažai salų, tarp kurių viduryje Didžioji sala.
Prisiminiau ir Pietų Karolinos universiteto studentų miestelį: dešinėje viršuje aukštas humanitarų pastatas (John Welsh Humanities Center), kurio šeštame aukšte daryta daugybė kopijų ir turėta daug seminarų; šalia pastatas (Gambrell Hall), kuriame buvo ofisas - buvo kur priimti studentus ir šiaip atsipalaiduoti prie kompiuterio. Kairėje apačioje biblioteka (Thomas Cooper Library), kurioje buvo galima gauti visą literatūrą, jei ne iš karto, tai bent užsakius. Šiomis gatvėmis daug privaikščiota ir dienomis, ir naktimis, kai lankiausi tenykščiame filosofijos departamente.
Štai čia kairėje viršuje (su rausvu stogu) Kultūros, filosofijos ir meno institutas Vilniuje, o čia Vilniaus universiteto kiemai (viduryje Serbievijaus kiemas) ir biblioteka (kurią pamatęs prisiminiau, kad ten reiktų nueiti).
Čia viduryje Potsdamo aikštė Berlyne, kurioje neturint ką veikti galima paslampinėti. O čia (kairėje apačioje, Habelschwerdter Allee 30) Berlyno Laisvojo universiteto filosofijos instituto nebloga biblioteka, kur bent anksčiau leisdavo išsinešti knygų, o perėjus gatvę, jei tiksliai prisimenu, yra kopijavimo centras… Dešinėje viršuje - didžiulis botanikos sodas.
Grįžtam į praeitį, į gimtąją Klaipėdą: štai Teatro aikštė (viduryje), kur galima ant suoliuko ar ant laiptų prisėsti, ir Klaipėdos senamiesčio gabalėlis; šalia pat gimtųjų vietų alaus darykla, kurioje teko trumpai padirbėti (krovėju). O čia gimtoji gatvė (nedidelė ir ilgai buvusi neasfaltuota) Klaipėdo centre žaviu pavadinimu - Butsargių gatvė (Ieva Simonaitytė šioje gatvėje yra gyvenusi) - ir gimtasis namas kairėje apačioje su rausvu stogu (tiesa, gimtojo priestato jau nebėra). O dešinėje pusėje - tai Trinyčių prūdas ir šalia parkas, kuriame daug laiko praleista: pradžioje daugiau futbolas, vėliau diskusijos ir apmąstymai (neviską pavyko išsiaiškinti, nėra ko norėti).
rugsėjo pirmoji
Šiandien nebloga diena - mokslo ir žinių diena. Linkėčiau visiems nepamiršti pažinimo džiaugsmo, rasti laiko pažinimo reikalams, kad ir kokį darbą bedirbtumėte, ir nekreipti dėmesio į niurzgiančius radikalius skeptikus.
Kaip sakė Samuel Johnson, “smalsumas yra viena iš pastovių ir aiškių guvaus proto savybių” (Rambler #103).
“The Philosophical Review” straipsniai pasiekiami
Iki 2006 m. rugsėjo 27 d. galima nemokamai pasiekti visus 2000-2006 m. žurnalo “The Philosophical Review” straipsnius. Djuko universiteto leidykla perėmė žurnalo spausdinimą ir platinimą redakcinę kontrolę paliekant Kornelio universitete.
Vertas dėmesio žurnalas - ir straipsniai, ir knygų recenzijos. Tik gal nereikia visų straipsnių iš karto siųsti, idant platintojai supykę nenutrauktų nemokamo bandomojo laikotarpio :)
Be kita ko, žurnalas apibūdinamas kaip analitinės filosofijos žurnalas: “The journal aims to publish original scholarly work in all areas of analytic philosophy, with an emphasis on material of general interest to academic philosophers, and is one of the few journals in the discipline to publish book reviews”.
“queer”
Nutariau, kad žodį “queer” bent kai kuriuose kontekstuose reiks versti kaip “prieplauka”, būdvardis būtų “priplaukusi/ęs” (ar gal “paplaukęs/usi”).
susipažinimui su debesimis
Įsigijau praktinį vadovą atmosferai pažinti “Clouds and Weather: the Concise Field guide to the Atmoshere” (John A. Day, Vincent J. Schaefer) iš “Peterson First Guides” serijos. Turėtų labai praversti susipažįstant su debesimis.
naujas tęstinis filosofijos leidinys
Kultūros, filosofijos ir meno institutas išleido naujo tęstinio filosofijos leidinio “Athena” pirmąjį numerį. Straipsniai numeryje parengti konferencijos “Ribų problema šiuolaikinėje filosofijoje” pranešimų pagrindu.
Tepadeda Atėnė, išminties deivė, įvairių amatų globėja ir t.t., Lietuvos filosofijai augti.
IBM PC metinės
Šiandien sukanka 25 metai kompiuteriui padarusiam technologinį perversmą - IBM PC kompiuteriui. Pirmasis modelis IBM 5150 kainavo 1565 dolerių (aišku, dolerio vertė tada buvo daugiau kaip 2 kartus didesnė) ir turėjo 4.77 MHz Intel 8088 (8-16 bit) procesorių bei 16 KB RAM atminties. Kompiuterį sukūrė inžinierių grupė, vadovaujama Dono Estridge’o, dabar vadinamo “IBM PC tėvu”.
“kytras durnius”
Girdėjau, kad tarp kai kurių senų žmonių konceptualinių įrankių yra ir terminas “kytras durnius” - įdomus terminas…
ginčai dėl stygų teorijos
Internete pagyvėjo ginčai dėl stygų teorijos sėkmingumo teorinėje dalelių fizikoje. Prie to labai prisidėjo populiarus tinklalapis (blogas) “Not even wrong”, kurį įkūrė stygų teorijos oponentas matematikas Peter Woit, taip pat jo knyga “Not Even Wrong: The Failure of String Theory & the Continuing Challenge to Unify the Laws of Physics”. Tinklalapyje galima rasti nuorodas į daugybę dienoraščių - ir už stygų teoriją, ir kritinių stygų teorijos atžvilgiu. Pagrindinis Woito virtualus oponentas - Luboš Motl iš Harvardo.
Peterio Woito pagrindinė mintis ta, kad stygų teorija vis nesugeba padaryti jokių eksperimentinių numatymų (kurie patvirtintų, o gal paneigtų ją) ir peržengė tą ribą, kur jau yra nebe mokslinė teorija. Jis netgi stygų teoriją pavadina “moksline fantastika matematinėje formoje”. Pasak Woito, iš viso stygų teoretikai viską taip užgrobę (akademine prasme), kad sunku rastis ir kokiai alternatyvai; taip pat esą jie labai sėkmingai užsiima reklaminiais viešaisiais ryšiais. Štai “Discover” interviu su juo ir nesudėtingas straipsnis “String Theory: An Evaluation”.
Beje, frazė “not even wrong” (”netgi ne klaidinga”) yra priskiriama fizikui Wolfgangui Pauli, kuris, sakoma, kažkokį nekokybišką darbą apibūdino kaip “netgi ne klaidingą” (galbūt tas darbas buvo taip suveltas, kad net nebegali pasakyti ar jis teisingas, ar klaidingas?).
Aišku, stygų teoretikai absoliučiai vyrauja dalelių fizikoje. Bet, rods, tarp jų irgi pasitaiko skeptiškesnių balsų. Antai Warren Siegel rašo: “String theory has been grossly over-sold. It isn’t even a “theory” yet, just a “model”. It hasn’t solved anything, much less everything. But just because it isn’t everything doesn’t mean it isn’t anything. It has many interesting features, some of which have been reproduced in particle theory and proven useful, some of which haven’t but would be desirable in a more realistic theory.” Siegelio fizikos parodijos irgi kažkur į tą pusę lenkia.
Jei ir stygų teorija vis stokos eksperimentinių patvirtinimų, galimas daiktas, skeptiškesnių balsų skaičius gali augti. Ginčuose turėtų kas nors išaiškėti. Tokie ginčai turbūt patrauks ir mokslo filosofų, ir mokslo istorikų dėmesį.
Neturint rekiamos kompetencijos sunku įvertinti, kokia padėtis yra iš tikrųjų. Tikuosi Lietuvoje yra žmonių suprantančių stygų teorijos niuansus.
ilgalaikės lažybos
Aptikau tinklalapį su ilgalaikėmis lažybomis, susijusiomis su įvykių numatymu. Numatomi įvykiai kuo įvairiausi: visuomenė, mokslas, sportas, technika ir tt., trukmė - nuo kelerių iki 200 metų; pateikiama trumpa argumentacija. Tarp numatytojų ir metančiųjų iššūkį matosi ir garsių pavardžių. Štai lažybų sąrašas, o štai numatymų sąrašas, kuriems dar niekas nemetė iššūkio.
“Lietuvos senoji religija ir jos ateitis”
Remigijus, atrodo, rimtai kibo į senosios lietuvių pasaulėžiūros problemą - antai atidaryta nauja diskusijų grupė “Lietuvos senoji religija ir jos ateitis”. Aprašymas skelbia, kad tai skirta senosios pasaulėžiūros pamatiniaims klausimams. Be kita ko, grupės aprašymas leidžia tikėtis, kad tai nebus pagonybės vizijų skleidimas :)
Tokius dalykus aiškinantis praverstų paskaityti kokias bent įvadines antropologijos ir lyginamųjų religijos studijų knygas: reikės juk įvairių bendresnių terminų, o taip pat lyginimai padeda padaryti dalykus aiškesniais. Tiktų, pavyzdžiui, kad ir mažytė E. E. Evanso-Pritchardo knygelė “Theories of Primitive Religion” (šią knygelę miniu tik dėl to, kad ji man po ranka). Tiesa, ant knygos nugarėlės parašyta: “This book is notable for its sympathetic treatment of primitive religion”. Norisi tikėtis, kad “prijaučiantis traktavimas” jam nekliudo daryti objektyvų tyrimą.