-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Edmundas Adomonis 2012-02-02 14:28 grakštus loginis uždavinys
- Edmundas Adomonis 2012-02-01 12:49 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- svetys 2012-02-01 00:47 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- Edmundas Adomonis 2012-01-31 19:17 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- svetys 2012-01-31 01:06 P. M. S. Hacker apie filosofiją
Kategorijos
- akademija (14)
- filosofija (102)
- fizika (6)
- gamta (29)
- kalba (23)
- kompiuterija (14)
- logika (6)
- matematika (17)
- pasilinksminimui (14)
- pažinimas (11)
- šis-bei-tas (61)
- tinklalapis (10)
- visuomenė (23)
- žmogus (25)
Archyvai
Dažnesni raktažodžiai
Algirdas Degutis analitinė filosofija astronomija bullshit ekonomika filosofijos disertacijos filosofijos knygos filosofijos renginiai filosofijos žurnalai futbolas galai žino kas grožis gyvūnai Harry Frankfurt Internetas istorija kinas knygynai kultūra lavinimasis lietuvių kalba Lietuvos filosofija Lietuvos istorija lingvistika Linux mokslas moralė netektis planetos politika politinė filosofija postmodernizmas pramogos psichika reliatyvizmas Richard Feynman snobizmas sociologija tiesa tragikomiška uždaviniai vaikai Vladimir Arnold šou žurnalistika
Mėnesio archyvas: liepa 2006
ginčai dėl stygų teorijos
Internete pagyvėjo ginčai dėl stygų teorijos sėkmingumo teorinėje dalelių fizikoje. Prie to labai prisidėjo populiarus tinklalapis (blogas) “Not even wrong”, kurį įkūrė stygų teorijos oponentas matematikas Peter Woit, taip pat jo knyga “Not Even Wrong: The Failure of String Theory & the Continuing Challenge to Unify the Laws of Physics”. Tinklalapyje galima rasti nuorodas į daugybę dienoraščių - ir už stygų teoriją, ir kritinių stygų teorijos atžvilgiu. Pagrindinis Woito virtualus oponentas - Luboš Motl iš Harvardo.
Peterio Woito pagrindinė mintis ta, kad stygų teorija vis nesugeba padaryti jokių eksperimentinių numatymų (kurie patvirtintų, o gal paneigtų ją) ir peržengė tą ribą, kur jau yra nebe mokslinė teorija. Jis netgi stygų teoriją pavadina “moksline fantastika matematinėje formoje”. Pasak Woito, iš viso stygų teoretikai viską taip užgrobę (akademine prasme), kad sunku rastis ir kokiai alternatyvai; taip pat esą jie labai sėkmingai užsiima reklaminiais viešaisiais ryšiais. Štai “Discover” interviu su juo ir nesudėtingas straipsnis “String Theory: An Evaluation”.
Beje, frazė “not even wrong” (”netgi ne klaidinga”) yra priskiriama fizikui Wolfgangui Pauli, kuris, sakoma, kažkokį nekokybišką darbą apibūdino kaip “netgi ne klaidingą” (galbūt tas darbas buvo taip suveltas, kad net nebegali pasakyti ar jis teisingas, ar klaidingas?).
Aišku, stygų teoretikai absoliučiai vyrauja dalelių fizikoje. Bet, rods, tarp jų irgi pasitaiko skeptiškesnių balsų. Antai Warren Siegel rašo: “String theory has been grossly over-sold. It isn’t even a “theory” yet, just a “model”. It hasn’t solved anything, much less everything. But just because it isn’t everything doesn’t mean it isn’t anything. It has many interesting features, some of which have been reproduced in particle theory and proven useful, some of which haven’t but would be desirable in a more realistic theory.” Siegelio fizikos parodijos irgi kažkur į tą pusę lenkia.
Jei ir stygų teorija vis stokos eksperimentinių patvirtinimų, galimas daiktas, skeptiškesnių balsų skaičius gali augti. Ginčuose turėtų kas nors išaiškėti. Tokie ginčai turbūt patrauks ir mokslo filosofų, ir mokslo istorikų dėmesį.
Neturint rekiamos kompetencijos sunku įvertinti, kokia padėtis yra iš tikrųjų. Tikuosi Lietuvoje yra žmonių suprantančių stygų teorijos niuansus.
ilgalaikės lažybos
Aptikau tinklalapį su ilgalaikėmis lažybomis, susijusiomis su įvykių numatymu. Numatomi įvykiai kuo įvairiausi: visuomenė, mokslas, sportas, technika ir tt., trukmė - nuo kelerių iki 200 metų; pateikiama trumpa argumentacija. Tarp numatytojų ir metančiųjų iššūkį matosi ir garsių pavardžių. Štai lažybų sąrašas, o štai numatymų sąrašas, kuriems dar niekas nemetė iššūkio.
“Lietuvos senoji religija ir jos ateitis”
Remigijus, atrodo, rimtai kibo į senosios lietuvių pasaulėžiūros problemą - antai atidaryta nauja diskusijų grupė “Lietuvos senoji religija ir jos ateitis”. Aprašymas skelbia, kad tai skirta senosios pasaulėžiūros pamatiniaims klausimams. Be kita ko, grupės aprašymas leidžia tikėtis, kad tai nebus pagonybės vizijų skleidimas :)
Tokius dalykus aiškinantis praverstų paskaityti kokias bent įvadines antropologijos ir lyginamųjų religijos studijų knygas: reikės juk įvairių bendresnių terminų, o taip pat lyginimai padeda padaryti dalykus aiškesniais. Tiktų, pavyzdžiui, kad ir mažytė E. E. Evanso-Pritchardo knygelė “Theories of Primitive Religion” (šią knygelę miniu tik dėl to, kad ji man po ranka). Tiesa, ant knygos nugarėlės parašyta: “This book is notable for its sympathetic treatment of primitive religion”. Norisi tikėtis, kad “prijaučiantis traktavimas” jam nekliudo daryti objektyvų tyrimą.
pirkimai
Einu gatve, žiūriu parašyta “pirkti moterį - gėdinga”. O jeigu ji futbolininkė? (Bent jau futbolininkai kuo plačiausiai yra perkami ir parduodami.)
akmenys
Visiems (tame tarpe ir filosofams), kurie domisi tuo, kas yra, reikia pasidomėti ir akmenimis, nes jie yra :) Tarp akmenų galima rasti mineralų ir uolienų.
Mineralas - tai natūraliai susidariusi, homogeniška, neorganinė kieta medžiaga su apibrėžta chemine sandara ir kristaline struktūra.
Kartais iškyla klausimų dėl amorfinių medžiagų: tokios medžiagos kaip opalas ar obsidianas (vulkaninis stiklas) vadinami mineraloidais, nors dažnai obsidianas prirašomas prie uolienų, o opalas prie mineralų.
Kartais kalbama ir apie organinius mineralus.
Uoliena - tai savitos sudėties mineralų mišinys (agregatas). Uolienos skirstomos į 3 grupes: magminės, nuosėdinės ir metamorfinės. Magminės uolienos susidaro, kai sukietėja magma arba lava. Nuosėdinės uolienos susidaro Žemės paviršiuje egzogeninų procesų metu iš jau preš tai susidarusių uolienų ir organinių medžiagų grūdelių, t.y. susiklosto veikiant vandeniui, ledui, vėjui. Metamorfinės uolienos susidaro iš kitų uolienų veikiant dideliam slėgimui, aukštai temperatūrai ir chemiškai aktyvioms medžiagoms.
Australazijos filosofijos asociacijos susitikimas
Ką tik įvyko (liepos 2-7 d.) Australazijos filosofijos asociacijos (AAP) 2006 metų susitikimas. Iš programos ir tezių galima susidaryti vaizdą apie Australazijos filosofinį kraštovaizdį (dūsavimų daug nesimato).
Zinedine Zidane neapgailestauja, bet atsiprašo
Zinedine Zidane neapgailestauja (kaip rašė “France Soir”, “Non, il ne regrette rien”), bet bent gerai, kad atsiprašo dėl savo negražaus veiksmo, ypač vaikų ir auklėtojų: kaip jis sako, tai buvo nedovanotinas veiksmas ir jis norįs atsiprašyti vaikų ir tų, kurie užsiima auklėjimu ir kurių darbas yra parodyti vaikams, ką jiems dera daryti ir ko nedera daryti. Matosi, kad jis dar nėra transgresavęs moralės. Tiesa, labai naiviai skamba jo pasakymas “negaliu apgailestauti dėl to, ką padariau, nes tai reikštų, kad jis [Materazzi] buvo teisus tai sakydamas”.
Pagalvojau, bendrai tas “atsiprašau, bet neapgailestauju” yra toks įdomus.
Robo galutinis Pasaulio taurės dienoraštis
BBC Robo sako “Pasta la vista, Zidane” ir prideda pastebėjimų apie pasibaigusį Pasaulio futbolo čempionatą: apie cirkiškus griuvinėjimus, “be-eriksonės” Anglijos buvusias galimybes, Zidane’o anti-žymųjį veiksmą (”lyg matytum karalienę sakant f-žodį”) ir kt. Šalia čempionato komandos, Robo parinko ir anti-komandą, kurioje yra ir vargšas Ronaldinho, ir Lampard’as…
“The Oxford Handbook of Contemporary Philosophy”
Knygyne “Akademinė knyga” gražiai stovi “The Oxford Handbook of Contemporary Philosophy” (redaktoriai Frank Jackson and Michael Smith), kainuoja, berods, 305 litai. Labai naudinga knyga tiems, kurie nori sužinoti, kas vyksta filosofijoje. Koks labiau pasiturintis filosofijos studentas turėtų ją griebti tučtuojau (po to ir pasiskolinti būtų galima).
Turinį galima pamatyti Oksfordo leidyklos tinklalapyje. Ten laisvai galima atsisiųsti ir nemažą ištrauką: įvadą, skyrių “Empirical Perspectives on Ethics” (Stephen Stich & John Doris) ir skyrių “Philosophy of Biology” (Philip Kitcher).
Oswald Hanfling (1927-2005)
Gaila, bet praėjusių metų spalio 25 d. mirė Oswald Hanfling, vokiečių filosofas-analitikas (beveik visą gyvenimą praleidęs Anglijoje), analitinės filosofijos tyrinėtojas ir bendrai aiškus mąstytojas. Jis buvo vienas iš Atvirojo universiteto (Open University) filosofijos departamento kūrėjų.
“The Times” yra parašęs gražų ir informatyvų straipsnelį šia liūdna proga.
Labai norėčiau gauti (brangoką) Hanflingo knygą “Philosophy and Ordinary Language: The Bent and Genius of Our Tongue” (2000). Jei kas galite pagelbėti, būtų labai žavu (Hanflingo knygų paiešką gal dar forume paskelbsiu, gal ten kas netyčia užeis).
pavardžių rašymas
Atrodo neišsprendžiama problema yra užsienietiškų pavardžių rašymas lietuviškuose tekstuose: abu atvejai nėra geras sprendimo būdas. Stengiuosi rašyti originalo kalba, bet atrodo nekaip: vardininke galūnes nerašau dažniausiai, bet kituose linksniuose tenka rašyti visokius “Quine’ui”, “Musgrave’ą”, “Ramsey’ui” ar “Ramsey’o, o gal “Ramsey’io”. Sulietuvinti irgi ranka nekyla: atsirastų tada “Kvainas”, “Sju Beri”, “Ostinas” (vietoje “Austin”), “Masgreivas”, “Remzis”, “Graisas” ir pan. Jau nekalbant apie atvejus, kai nežinai, kaip tariasi viena ar kita pavardė.
Ką daryti? :(
dar šiek tiek apie Sue Barry
Neseniai rašiau apie Greg Frost-Arnold’o žinutę dėl neurobiologės Sue Barry, kurios atvejis atrodo panašus į Franko Jacksono mintinį eksperimentą. Greg Frost-Arnold, gavęs laišką iš Sue Barry, pateikia dar keletą pastabų.
na jau visai
Lietuvoje tiek akademinio triukšmo dėl paplaukusios Valerie Solanas, net gėda pasidarė dėl pseudointelektualų/ių - fui.
Kategorija akademija
Raktažodžiai: feminizmas, galai žino kas, tragikomiška, Valerie Solanas
Komentuoti
Bruno ist tot
Bruno, rudajam lokiui, kuris buvo užsukęs pasivaikščioti į Bavariją (apie jį neseniai rašiau), deja, nepavyko grįžti į Italiją - jis buvo nušautas Bavarijos Alpėse. Štai Bruno skirtas tinklalapis ir net užuojautos knyga yra.