Mėnesio archyvas: birželis 2006

iš sporto komentavimo

Sakoma, kad futbolo komentatoriai taip yra pasakę :)

“Atvirai sakant - lyja”.
“Iki rungtynių pradžios liko 5 minutės. Rezultatas vis dar 0:0″.
“Raulis galėjo iš arti smūgiuoti į tuščius vartus, bet jis pasirinko protingesnį sprendimą - pasavo”.
“Baptista ketino smūgiuoti stipriai ir taikliai, tačiau, kaip visada, įgyvendino tik pirmąją plano dalį”.

(iš EuroFootball.Lt, parinko Dalius M. (Zebediejus))

Kategorija pasilinksminimui | Raktažodžiai: | Komentuoti

Remigijus apie lietuviškąją viduramžių religiją

Pastaruoju metu Remigijus nemažai rašo Lietuvos istorijos forume bandydamas rekonstruoti kai kuriuos lietuviškos viduramžių religijos aspektus (gaila, mažiau turi laiko kitiems tinklalapiams :). Tai ir dievų vardų etimologijos klausimai ir platesni dalykai pasiremiant George’u Dumézil’iu ir kt. Štai tema “Mitra-Varuna ir *Dvi-riksas, o štai tema “Dar apie Andoją” ir dar “Diumezilis apie nexum ir mutuum”.

Pats Remigijus taip paaiškina pagrindinę minties liniją (platesnių paaiškinimų reikia ieškoti prie nurodytų temų):

“Pasak Diumezilio, suverenumas indoeuropiečių religijose (gal ir plačiau kultūrose) reiškiamas tokiais dvejybiniais pavidalais. Čia suverenumas jo toks žargonas toj vadinamoj trifunkcinėj schemoje: suverenumas; jėga; vaisingumas ir pan.; atseit atitinka valdovus/žynius, karius, ir visokius ten žembdirbius. Tai va tas būtent suverenumas, o konkrečiau aukščiausi dievai ar dievas gauna tokį dvilypį pavidalą, kurio ryškiausias pavyzdys yra Mitra-Varuna; vienas toks labiau atstovauja tvarką, taisykles ir pan. Tai čia Mitra (iš *mei daugmaž. ‘mainai’). Kitas paslaptingesnis “terrible” – Varuna; pastarasis tame Dvejete turi net pirmenybę šiokią tokią. Nebūtinai dievai, gali būti ir kokių valdovų steigėjų pora kaip Romulas ir Numa.

Iš lietuviškų XIII a. sąrašų būtent Andojas - Perkūnas galėtų atitikti šią schemą, į kurią rodytų tikėtiniausia Andojo etimologija (manau, kad vienintelė įmanoma, jei tiksliai dėsningai atstatysim vardą iš rusiškų šaltinių). iš veiksm. ant-duoti, kurio reikšmės ‘duoti viršaus, atiduoti’ ir net ‘parduoti’. Būtų An-do-jas (kaip par-do-sas ‘pardavimas’). Na o Perkūnas tada iš ‘pirkti’; Beje prekė turi ir ‘kainos, vertės’ reikšmę.

Diumezilio pastebėtas ypatingas Mitros-Varunos ryšys su mainas (Mitra net etimologiškai) dar labiau įtikina. Kaip visą tą reikalą tiksliau interpetuoti lietuvių religijoj, dar teks pasukti galvą. Aišku tik kad Perkūnas yra “mitriškas”, o Andojas “varuniškas”.

Vėlesnėj tautosakoj (lietuvių ir latvių) dažnai veikia drauge Dievas ir Perkūnas.

Dar vienas ten šaltiniuose vardas maišosi – Diviriksas, nelabai buvo aiškus, o jeigu *Dvi-rik-sas (liet. rikia ‘tvarka, įstatymas’), tai jau geriau ir būti negali.”

Atrodo, Remigijus šiomis temomis ir straipsnį ketina parašyti.

Kategorija šis-bei-tas | Raktažodžiai: , | Komentuoti

realus atitikmuo Franko Jacksono argumentui?

Greg Frost-Arnold savo tinklalapyje “Obscure and Confused Ideas” rašo, kad paskutiniame “New Yorker” numeryje minimas tikras atvejis, atitinkantis žymųjį Franko Jacksono mintinį eksperimentą, nukreiptą prieš fizikalizmą: vietoje išgalvotos neurofiziologės Marytės (Mary) turime neurobiologę Sue Barry; be to, šiuo atveju susiduriame ne spalvomis, o su stereoskopiniu regėjimu. Straipsnis nėra laisvai prieinamas Internete.

1982 m. Franko Jacksono pažinimo argumentas (praplėstas 1986 m.), kaip žinia, štai ką sakė: genialioji mokslininkė Marytė gyveno ir mokėsi juodai-baltoje aplinkoje, kur sužinojo visus fizikinius pasaulio aspektus, tame tarpe žino viską apie spalvų regėjimo fizikinius-neurofiziologinius aspektus. Staiga vieną dieną ji gauna galimybę pamatyti spalvas. Atrodytų, kad ji sužino kažką naujo, nepaisant to, kad jau prieš tai Marytė turėjo visą fizikinę informaciją apie spalvas. Ergo fizikalizmas yra klaidingas, pasak argumento (Jackson F. (1982) “Epiphenomenal Qualia”, Philosophical Quarterly 32: 127-136; Jackson F. (1986) “What Mary Didn’t Know”, Journal of Philosophy 83: 291-295). Tai vienas iš labiausiai diskutuotų argumentų šiuolaikinėje psichikos filosofijoje (philosophy of mind). Daugiau apie tai galima sužinoti Stanfordo filosofijos enciklopedijoje - straipsnis “Qualia: The Knowledge Argument”.

Reikia paminėti ir tai, kad Frankas Jacksonas vėliau stebėtinai pakeitė savo nuomonę dėl savo paties pažinimo argumento ir dėl fizikalizmo apskritai. Dabar jis nemano, kad fizikalizmo klaidingumas tuo argumentu buvo parodytas.

2004 m. išleista knyga (straipsnių rinkinys) apie pažinimo argumentą - “There’s Something About Mary: Essays on Phenomenal Consciousness and Frank Jackson’s Knowledge Argument” (eds. Peter Ludlow, Yujin Nagasawa and Daniel Stoljar). Leidėjo tinklalapyje galima laisvai prieiti prie knygos įvadinių straipsnių, o Notre Dame recenzijų tinklalapyje - prie šios knygos recenzijos.

Papildymas: dar čia apie minėtą straipsnį apie Sue Barry.

Kategorija filosofija | Raktažodžiai: , | 1 komentaras