Dienos archyvas: 2006-05-07

dėl “dvasingumo”

Taigi dėl to “dvasingumo” pamačius pavadinimą “Dvasingumas užkniso juodai”. Ne taip seniai pats esu paleidęs keletą kritinių pastabų dėl “dvasingumo”, kuris esmingai siejamas su vaikščiojimu į teatrą ir meile poezijai. Nuo tokio “dvasingumo” kartais gali ir suriesti.

Bet kalbant bendriau: jei dvasingumas ką nors pradeda užknisti, tai galima pasiūlyti pabandyti surasti žmonių be jokių (ar beveik jokių) “dvasingumo” pėdsakų ir eksperimentiškai pabendrauti. Jei su tokiais žmonėmis nepavyktų pratempti ilgiau kaip 20 minučių, gal ir pats dvasingumas taptų gerbtinesnis.

Ta proga pagalvojau, kokį žodį tiktų pavartoti kalbant apie paprastus gerus žmones, kurie neturi jokių specialių žinių, nevaikšto į teatrą (nors nueitų reikalui esant, nieko baisaus neatsitiktų), nesiklauso nei operos, nei metalo, iš nieko nesityčioja ir pan. Be pompastikos kalbant, gal tiktų žodis “žmogiškumas” "žmoniškumas".

Kategorija žmogus | Raktažodžiai: , | 6 komentarai

keistas žavėjimasis

Labai keista, bet nesykį teko girdėti, kaip su susižavėjimu kalbama apie žmones, kurie “turi idėją ir jos beatodairiškai siekia”. Atrodo lyg būtų nesvarbu, kokios idėjos siekiama, ir kad pats bekompromisinis siekimas būtų kažkuo gražus. Sunku suprasti, kodėl tuo žavimasi: juk pilna kvailų ir baisių ir šiaip juokingų idėjų.

Kategorija žmogus | Raktažodžiai: | 5 komentarai

dėl suvaikėjimo

Girdėjau, kad jeigu suaugęs žmogus rašo apie žvirblius, tai jis gali būti suvaikėjęs. Šiaip jau gali būti, bet nebūtinai. Aišku, dar reikėtų pasidomėti žodžio “suvaikėjimas” konotacijomis. Verta dėmesio mintis, kad “vargšas tas žmogus, kuris neturi nieko vaikiško” (nepamenu, kas minties autorius). Kita vertus, vargšas ir tas, kuriame viskas liko vaikiška.

Kategorija žmogus | Raktažodžiai: | Komentuoti