Casimir Lewy, (ne)rašymas ir metimas į šiukšliadežę

Ian Hacking kalbėdamas apie savo mokytoją Keimbridže Casimir Lewy (1919-1991) prisimena, kad šis buvo įsitikinęs, kad spausdinti galima tik tada, kai esi absoliučiai teisus, todėl jis tiek mažai spausdinęsis (nors ne tiek jau mažai išspausdino). Štai platesnė citata apie Casimir Lewy pedagoginę veiklą ir filosofinių tekstų rašymą (bei metimą į šiukšliadežę):

"But he better fitted the traditional model of the philosopher as teacher than the picture of the modern academic writing books, supervising graduate students, and attending committee meetings. But he was not a teacher in some timeless mould. He practised his art in the curious luxury of post-war Cambridge. He would meet each of his pupils for an hour a week, in order to discuss the written work that they had posted or delivered to him the night before. He had early acquired the conviction that one should publish only when one got something absolutely right, so he left very little in print. Many of his pupils have gone on to write a lot, but in hours of honesty they may still feel residual guilt at doing so. Even the most prolific of them have thrown completed book manuscripts in the dustbin as being not up to scratch."
(iš Biographical memoir, Proceedings of the British Academy 138, 171-177 )

Kategorija filosofija | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

Mokslo vizualizacijos konkursas

Įdomu ir dažnai gražu pažiūrėti į mokslo vaizdines priemones. Štai net vyksta kasmetiniai tarptautiniai mokslo ir inžinierijos vizualizacijos konkursai. Organizatorių tinklalapiuose galima apžiūrėti laimėtojus 5 kategorijose: štai žurnale "Science" ar Nacionaliniame mokslo fonde, o čia ir kitų metų laimėtojai. Ten ir augančio agurko plaukeliai, ir LABAI ploni titano junginio sluoksniai ir kt.

Kategorija pažinimas | Raktažodžiai: , | Komentuoti

humoro jausmo lavinimas

Kažkada pradėjau galvoti ir rašyti apie tai, kaip svarbu anksti vaikus mokyti juokauti, t.y. lavinti jų humoro jausmą. Gavau pastabą, kad kalbėti apie būtent lavinimą humoro reikaluose yra nelabai korektiška. Kodėl gi ne? Ne, aš neturėjau omenyje kokių nors specialių pamokų, taisyklių ar pratimų. Tiesiog nuo pačių mažiausių dienų reikia kiek įmanoma subtiliau pajuokauti (arkliškas žvengimas ar kikenimas à la žąsis su tuo nesusiję). Jau besimokant kalbėti visai neblogai kuo greičiau praktiškai išmokti žodžius "juokauti" ir jo kontrastą "rimtai kalbėti" ir pan. Pagalbinės priemonės: vėliau galbūt padeda ir tokios pramanytos istorijos kaip apie Petsoną su Findusu ar aviuką Šoną (šį filmuką ir suaugęs gali pakankamai ramiai pažiūrėti), o vyresniems reikėtų subtilesnių tekstų (reikia paieškoti).

Liaudies pasakos netinka (tame tarpe ir lietuvių liaudies).

Susiję užrašai:
daug išmokti

Kategorija žmogus | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

Martin Gardner – žurnalistas

Martin Gardner (1914-2010), kaip žinia, buvo žymus mokslo populiarintojas, ypač pagarsėjęs rekreacinės matematikos skiltimi "Mathematical Games" žurnale "Scientific American" (1956-1981) ir kova su pseudomokslu. Pastebėjau, kad jis save apibūdina griežtai kaip žurnalistą:

"I’m strictly a journalist. I just write about what other people are doing in the field."
(iš interviu su Don Albers)

Tebūnie mokslo žurnalistas, bet KOKS žurnalistas.

Kategorija matematika | Raktažodžiai: , | Komentuoti

dėl Wikipedijos pastabos apie Ianą Hackingą

Wikipedijos tekste apie Ianą Hackingą parašyta, kad jis save apibūdina kaip "Keimbridžo analitinį filosofą" (rašoma taip: "he himself still identifies as a Cambridge analytic philosopher"). Jeigu tai tikslu, smalsu būtų sužinoti, kur jis tai minėjo, ir plačiau paskaityti. Tai galbūt galėjo būti kokiame nors interviu ar panašiai. Jeigu žinote, informuokite, o ir šiaip siųskite man visus Iano Hackingo interviu :)

Kategorija filosofija | Raktažodžiai: , | Komentuoti

dėl tariamos propozicinės tikrovės struktūros

Iš viso idėja apie propozicinę tikrovės struktūrą - tai idėja, neatrodanti bent minimaliai protinga, mandagiai tariant (idėja, esanti netoli briedo, tiesiai šviesiai grubiai tariant).

Ne, aš nesirūpinu Traktatu, o žvilgtelėjau labiau į tolimąją Australiją. Jeigu kam nors parūps, kaip tokie dalykai sugalvojami ir kuriose vietose nuklystama, matyt, praverstų D. M. Armstrong (ir gal jo pirmtakas John Anderson).

Jeigu kas nors norėtų tokias ar panašias metafizines idėjas ginti, esu pasiruošęs diskutuoti, bet su tokia sąlyga: argumentus reiktų eksplicitiškai pateikti, o ne tiesiog pateikti nuorodas į knygas ar straipsnius, kuriuose esą viskas išdėstyta.

Susiję užrašai:
dėl pasaulio ir faktų

Kategorija filosofija | Raktažodžiai: | Komentuoti

kažkas panašaus į paradoksą

Klaipėdoje girdėjau dar ir vieną galvosūkį, kuris iš pažiūros panašus į rimtą paradoksą, nors apie tai kol kas nieko negaliu pasakyti. Tai galvosūkis apie netikėtą egzaminą. Perkėliau jį į forumą, taip bus patogiau - gal kam nors pavyks išnarplioti šį dalyką.

Kategorija logika | Raktažodžiai: , | Komentuoti

P. M. S. Hacker apie filosofiją

Britų filosofas P. M. S. Hacker (Peter Hacker) kalbėdamas apie kitus klausimus prabėgomis taip vaizdingai užsimena apie tai, ką daro filosofai ir kodėl jie ima ir nuklysta į nesąmonių sritį (tai susiję su anąkart mano iškeltu klausimu): mat vienas iš filosofijos uždavinių yra atidžiai apžiūrėti ("su didinamuoju stiklu") ribą tarp prasmingo ir beprasmio, tai "nenuostabu, kad filosofai dažnai atsiduria netinkamoje ribos pusėje".

"Since it is one of the tasks of philosophy to crawl along the boundary between sense and nonsense with a magnifying glass, it is small wonder that philosophers often find themselves on the wrong side of the boundary."
Hacker, P. M. S., 2011. The heights of the twentieth century. Analysis, 71(2), p. 214-215.

Turėsiu omenyje šį vaizdinį ir pažiūrėsiu, ar bent kartais pavyks jį pritaikyti konkrečiais atvejais.

Susiję užrašai:
įdomus filosofinis klausimas

Kategorija filosofija | Raktažodžiai: , | 4 komentarai

tikimybiniai keblumai

Žinių žadančiuose portaluose žinių gali būti nelengva gauti. Matau antraštę "Ekonomistas R. Rudzkis: "Kreipimosi į Tarptautinį valiutos fondą neišvengsime"". O tekste matome: ""Duodu nemažą tikimybę, kad reikės kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą", - penktadienį sakė jis". Tarp "neišvengsime" ir "nemažos tikimybės" šiaip jau yra NEMAŽAS skirtumas.

Kategorija visuomenė | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

negrakštus neloginis uždavinys :)

Jeigu žmogus išgirstų ką nors sakant sakinį "nulis prilipo", tai turbūt pagalvotų "kas per nesąmonė" (o platonistas gal visai įsiustų). Bet va vakar tam tikroje buitinėje situacijoje pasakiau tokį sakinį ir tai buvo visiškai prasmingai pasakyta (mano jauna pašnekovė nustebo, bet pažiūrėjusi suprato reikalo esmę). Rasti: kokia tai buvo situacija? :)

Aišku, tai nėra uždavinys: tik pagalvojau, kaip nesunkiai kalboje kasdieniniuose kontekstuose nesunkiai natūraliai gali susidaryti iš pažiūros keistos kalbinės išraiškos ir kaip sunku nežinant konteksto vertinti prasmingumą.

Kategorija kalba | Raktažodžiai: | Komentuoti

grakštus loginis uždavinys

Klaipėdoje galima išgirsti įdomių dalykų, tik reikia žinoti, kur ieškoti :) Taigi išgirdau ten tokį loginį uždavinį, kurį supaprastintu pavidalu pateikiu (o formuluočių yra įvairių, bet jos neesmingai skiriasi).

Saloje gyvena 100 tam tikros genties žmonių, iš kurių 2 yra mėlynos akių spalvos, o 98 - rudos akių spalvos. Ten galioja tokios (keistokos) taisyklės: yra uždrausta žinoti savo akių spalvą; aišku, jie mato kitų gentainių akių spalvą, bet niekas nepasako kitiems, kokia jų akių spalva (saloje nėra jokių veidrodžių); jei kas nors sužino savo akių spalvą, tas privalo tos dienos pabaigoje (vidurnaktį) išvykti iš salos (ir visi apie išvykimą žino). Visi gentainiai griežtai laikosi šių taisyklių, t.y. sužinoję savo akių spalvą, jie tikrai išvyksta iš salos. Be to, jie puikiai logiškai mąsto, t.y. sugeba daryti logines išvadas iš turimos informacijos. Vieną dieną į salą atvyko svetimšalis, kuris nesuprasdamas genties kultūrinių subtilybių padarė tokį neapdairų žingsnį: išvykdamas jis pasakė "ir čia sutikau mėlynos akių spalvos žmogų" ir tai girdėjo visi salos gyventojai. Kas po to atsitiko saloje?

Šiek tiek sudėtingesnis variantas būtų toks: sąlygos tos pačios, tik saloje yra 1000 gyventojų, iš kurių 100 mėlynos akių spalvos ir 900 rudos akių spalvos. Uždavinyje nėra jokių apgavysčių. Internete mačiau daug komplimentų šiam uždaviniui ir net girdėjau, kad tai uždavinys-šedevras. Pirma mintis, kuri šauna, yra tai, kad uždavinio sąlyga yra nekorektiška: svetimšalis esą jokios naujos informacijos gentainiams nepranešė. Bet šuva čia yra giliau pakastas.

Aišku, paguglinus viską galima surasti, bet įdomu nors šiek tiek pačiam pagalvoti. Atrodo, kad sprendžiant turi būti atliktas įdomus kūrybinis veiksmas.

Kategorija logika | Raktažodžiai: | 7 komentarai

įdomus filosofinis klausimas

Tarp įdomių filosofinių klausimų ne paskutinėje vietoje yra ir toks apie pačią filosofiją: kodėl tame, kas skelbiama filosofijos vardu, yra tiek daug laukinių spekuliacijų, prasimanymų, kreizizmų, pseudoproblemų, ideologinių klyksmų, asmeninių išgyvenimų, įvilktų į pseudoteorinį žargoną, ir galų gale visiškų nesąmonių.

Taip gremėzdiškai pasakiau "tai, kas skelbiama filosofijos vardu" ne veltui. Pirmas preliminarus dalykas, kurį reikia turėti omenyje, yra tai, kad pačios filosofijos ribos nėra labai aiškios ir tokiu atveju, kai kas nors netelpa į kurios nors disciplinos rėmus lengvai gali būti permesta į filosofijos lauką. (Prisimenu atvejį, kai bibliotekos kataloge kažkada mačiau sapnininko tipo knygą priskirtą filosofijai; o ir kokiai kategorijai vargšėms bibliotekininkėms priskirti tą knygą :) ). Bet tai esmingai neatsako į aukščiau iškeltą klausimą. Lengvo, greito ir trumpo atsakymo nereikia nė tikėtis.

Kategorija filosofija | Raktažodžiai: | Komentuoti

dėl aiškumo ir tikslumo kalboje

Viename iš HOPOS draugijos informacinių laiškų (HOPOS-L mailing list) buvo paminėtas Hao Wang tvirtinimas, kad kalboje aiškumas ir tikslumas yra vienas kitam atvirkščiai proporcingi. Tai verta apgalvoti: ar taip iš tikrųjų yra ir kuo tai svarbu.

Mintis buvo išsakyta Hao Wang straipsnyje, išspausdintame 1967 metų rinkinyje "Contemporary Readings in Logical Theory" (eds. Irving M. Copi, James A. Gould), p. 29 (yra bazėje Questia, bet reikia mokėti už priėjimą). Jei kas nors turite reikalų su šiuo straipsniu, mestelkite man žinutę.

Kategorija filosofija | Raktažodžiai: , , | 2 komentarai

apie norą turėti savo nuomonę

Atrodytų, kad kai žmogus sako norintis turėti savo nuomonę kokiu nors klausimu, tai visai pagirtina. Bet taip yra ne visada: būna atvejų, kai už to slypi ne siekis išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų, ir ieškoti nuomonės pagrindimo, o noras turėti SAVO nuomonę, t.y. pirmiausiai rūpi ne žinojimas, o savas ego. Kitaip tariant, tai daugiau saviraiškos, susijusios su snobizmu, o ne tiesos klausimas. Beveik tragikomiška, kai tokia saviraiškai skirtos nuomonės paieška painiojama su kritiškumu (apie tariamą kritiškumą vėliau kada nors).

Filosofiniuose sluoksniuose tokie dalykai labai pastebimi.

Visa tai susiję su Harry Frankfurto mintimi apie atsiribojimą nuo savęs siekiant pažinimo.

Susiję užrašai:
Harry Frankfurtas apie tiesą

Kategorija pažinimas | Raktažodžiai: , , , | Komentuoti

apie filosofinius patarimus

Filosofinius patarimus dalinti gana sunku: (beveik ?) niekas nesiklauso :) Visgi čia vieną kitą parašysiu - gal pravers (girdėjau, yra Jaunojo filosofo akademija, o ir kai kuriems filosofijos studentams turbūt rūpi ką nors išsiaiškinti begalės tekstų apsuptyje). Kai pats buvau filosofijos studentas, man patekusiam į keistoką vietinę filosofinę aplinką labai būtų pravertę kai kurie patarimai - būčiau bent mažiau laiko sugaišęs.

Kai bebūtų, mano tinklaraščiai liks labiau kaip asmeniniai (daugiausiai) filosofiniai užrašai, o ne pedagoginiai puslapiai.

Kategorija filosofija | Raktažodžiai: | Komentuoti